Genovaitė ŠNUROVA. Šiemetinė vasara tokia: arba lietaus čiaupai iki galo atsukti, arba gamtos dievai šildymą įjungia iki aukščiausios padalos. Ir vienu, ir kitu atveju iš namų ir kojos kelti nesinori. O ir kurgi eiti? Į parduotuvę dėl nedovanotinai aukštai šoktelėjusių kainų užsukti baisoka, į degalinę – baisoka, į kirpyklą – baisoka, į turgų – baisoka, restoranus ir kavines apskritai dideliu lanku reikia apeiti…
Tai kaip gyvename šiandien? Kaip galvojame gyventi rytoj, poryt, po pusmečio? Apie tai ir pasikalbėjome su keletu Utenos miesto ir rajono gyventojų.
Vitalija Bujanauskienė: „Labai taupysime. Reikės nuolat galvoti, ką pirkti, ko galima atsisakyti. Nieko nėra baisesnio už karą ir netektis. Kad tik to mums patiems ir mūsų vaikams pavyktų išvengti. Man liūdna, kad dar yra žmonių, kurie nori gerai gyventi, visko turėti neįdėdami darbo. Pavasarį pasiūliau įdirbtos žemės gabalėlį daržovėms pasisodinti, tai atsisakė, nes reikės ravėti, o parduotuvėje yra ir neravėjus…“
Vilma Riaubaitė: „Dirbu parduotuvėje, tai labai gerai žinau, kad kiekvieną kartą atvežus prekes kainos vis kitokios. daug didesnės, žinoma. Daugelis žmonių jau dabar ieško tik to, kas pigiau, arba akcijų. O kas bus toliau, neįsivaizduoju. Mes tai kaime daržovių užsiauginame, todėl, jei užaugs, jų turėsime. Manau, kad bus daugiau prašančių maisto davinių.“ (Tęsinys 2022 08 06 laikraštyje)
