Rasa MILERYTĖ
Visuomenei vis labiau rūpinantis psichikos sveikata, populiarėja įvairūs terapijos būdai. Norint geriau pažinti save, išmokti reikšti emocijas, išspręsti vidines problemas, nebebūtina lankytis psichologo ar psichoterapeuto kabinete. Viena iš sparčiai populiarėjančių terapijos formų – šokio ir judesio terapija – neseniai pradėta praktikuoti ir Utenoje. Terapinius užsiėmimus Utenos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biure vedanti Ieva Kvaselytė, šiuo metu gyvenanti tarp Lietuvos ir Norvegijos (šioje šalyje baigė šokio judesio terapijos studijas), sako, kad šokio judesio terapijos užsiėmimas – tarsi pasimatymas su savimi, kai galime atsiskleisti, pradėti labiau pasitikėti savimi, pamilti save, atsipalaiduoti, „iššokti“ negatyvias emocijas.
Į šokio judesio terapiją
atvedė asmeninė patirtis
Pasidomėjus, kas I. Kvaselytę paskatino studijuoti šokio judesio terapiją ir padėti kitiems, ji pasakojo, jog į šį kelią atvedė asmeniniai skausmingi išgyvenimai. Moteris prisiminė, kad vaikystėje ir paauglystėje patyrė panikos atakas, jautė nepasitikėjimą savimi, išgyveno vienišumą, kovojo su menka saviverte, nemokėjo išreikšti jausmų.
„Mano šeimoje niekada nebuvo propaguojami pokalbiai, viskas buvo nutylima. Tėvai rūpinosi, kad turėtume kuo apsirengti, pavalgyti, lankytume mokyklą, o tai, kaip jaučiamės, nebuvo akcentuojama. Manau, daug mano kartos žmonių buvo taip auginami. Tuo metu to nesuvokiau, bet dabar suprantu, kad jaučiausi neišgirsta ir vieniša, ir tai paveikė mano vėlesnį gyvenimą“, – kalbėjo I. Kvaselytė.
Pašnekovė prisiminė, kad ilgą laiką negalėjo pamilti savo kūno ir žiūrėjo į jį kaip į priešą: buvo liekna, tačiau vis vien alindavo jį dietomis, kūnas tebuvo įrankis, norint kažko pasiekti. Baigusi studijas ir pradėjusi gyventi savarankiškai moteris toliau kovojo su socialine baime, menka saviverte ir nejautė pasitenkinimo gyvenimu.
Tęsinį skaitykite 2020 08 26 „Utenyje“
