Jau kuris laikas norėjau pasidomėti, kaip gyvena daržininkai po besniegės žiemos, sauso pavasario ir karantininės nežinios. Aišku, galvoju apie Utenos rajono daržininkų sostinę Užpalius. Čia gyvena ir daržoves augina trys stambesnių ūkininkų šeimos: Milių, Čiegių ir Sabalių. Šiame krašte yra ir stambių bulvių augintojų, ekologine žemdirbyste besiverčiančių žmonių. Pagalvojau, kad daržininkų problemos bendros, todėl suku svetingų ūkininkų Angelės ir Ramūno Milių kieman. Buvau čia prieš ketvertą metų, bet laikas bėga, gyvenimas keičiasi. Namuose randu abu, čia ir jų sūnus Tautvydas, studijuojantis agronomiją. Kitas sūnus Daumantas darbe. Šį kartą šeimos „atstovu spaudai“ sutinka pabūti šeimos galva Ramūnas Milius. Ūkininką kalbina Vytautas Kazela.
Dėl sausros nematau didelių problemų. Turime nusipirkę laistymo sistemas ir laistome ne tik daržoves, bet ir bulves. Jos jau sudygusios, uždengtos agroplėvele. Jau pasodinome ir palaistėme kopūstus. Baisiausia dabar – didesnės šalnos. Štai neseniai ir lietus sodriai palijo. Viskas gerai. Mes seniai supratome – nebus laistymo sistemos, nebus ir gero derliaus. Pas mus toks ciklas: anksti pavasarį pradedame auginti gėles, tada sodiname agurkus, ankstyvąsias bulves, pomidorus, kopūstus, vėlyvąsias bulves, truputį morkų, šiek tiek svogūnų. Paskui pradedame raugti kopūstus ir kitas daržoves. Taip viskas ir sukasi ratu. (Tęsinys 2020 05 16 laikraštyje)
