Aktualijos

Savanorystė – pasaulį keičianti veikla

Savanorystė – įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunamas piniginis atlygis. Savanoriška veikla gali būti nedidelė, pavyzdžiui, pagalba vienos dienos trukmės renginyje, arba didesnės apimties, kai tam skiriama keletas valandų savo laisvalaikio kas savaitę ar net kasdien. Savanoriška veikla gali būti labai įvairių formų – savanoriška veikla ir savanoriška tarnyba, nacionalinė ir tarptautinė savanoriška veikla, trumpalaikė ir ilgalaikė. Kiekviena forma turi savų pranašumų, tad labai svarbu pasirinkti ne tik temą, bet ir formą, atitinkančią savanorio poreikius. Savanorystė Lietuvoje neturi itin gilių, ilgus metus besiformavusių tradicijų. Savanoriškos veiklos idėja dar tik pradeda įsitvirtinti Lietuvoje. Tam didelę reikšmę turi šalies istorinė ir ekonominė situacija. Savanoriškos organizacijos Lietuvoje pradėjo kurtis 18 a. Tai buvo labdaros draugijos, skirtos užkirsti kelią skurdui ir piliečių elgetavimui. Šių draugijų savanoriai rūpinosi vargstančiais, skleidė religines idėjas, skatino meilę kraštui. Savanoriška veikla labiausiai išplėtota didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune). Mažesniuosiuose informacijos apie savanorišką veiklą nėra daug, o galimybės įsitraukti į ją yra minimalios. Daugiausiai organizacijų yra iš socialinės veiklos bei sveikatos priežiūros sričių. Kitos – iš švietimo, aplinkosaugos, sporto, kultūros ir pan. Atkreipiant dėmesį į socialinį savanorių statusą, galima pastebėti, jog daugiausiai savanoriauja studentai ir moksleiviai. Tuo mažiausiai užsiima vyresnio amžiaus (pensininkai) bei neturintys darbo asmenys. Savanorystė yra vertinga tiek visuomenei, tiek šia veikla užsiimančiam asmeniui. Savanoris įgyja specifinių žinių ir išsiugdo kompetencijas, reikalingas profesiniam tobulėjimui. Pavyzdžiui, savanoriavimas Jaunimo linijoje padeda ugdyti psichologinio konsultavimo įgūdžius. Savanoris įgyja kasdieniame gyvenime reikalingų įgūdžių ir gebėjimų, tokių kaip organizuotumas, laiko planavimas, darbas komandoje, komunikabilumas, kūrybiškumas ir t. t. Savanorystė leidžia išbandyti save ir suteikia galimybę savirealizacijai. Kai kurios savanoriavimo sritys gali būti didelis asmeninis išbandymas. Pavyzdžiui, pagalba sunkiai sergantiesiems verčia susimąstyti gyvenimo prasmės klausimais, užduoti sau „nepatogius“ klausimus, tačiau skatina žmogaus asmeninį augimą.

SAVANORIŲ ATSILIEPIMAI
• Esu laiminga galėdama padėti kitiems. O prasmę begalinę jaučiu tada, kai pokalbio pabaigoje išgirstu žodžius: „Ačiū, kad esat, jūs man labai padėjote.“
• Pasirinkau savanorystę, kad daugiau patirčiau, pažinčiau, gaučiau, duočiau…
• Savanoriaudama geriau pažinau save, savanorystė padėjo atrasti naujų pomėgių ir draugų.
• Savanorystė suteikia labai daug patirties. Pagaliau supranti, kuriose srityse esi stiprus, o kuriose ne, tas tau padeda nuspręsti, kokioje srityje nori tobulintis. Savanorystė leidžia išbandyti naujas veiklas, susipažinti su naujais, įdomiais žmonėmis.
• Savanorystė – nepakartojamos gyvenimo akimirkos, įkvepiančios labiau mylėti, kurti, suprasti.
• Savanoriauju, nes noriu įgyti patirties, nesėdėti namuose, padėti žmonėms. Jeigu galiu, kodėl gi ne? Jeigu ne aš, tai kas?
• Savanorystės patirtis praturtina žmogaus dvasines vertybes, praplečia pasaulėžiūrą, padeda susirasti bendraminčių, grūdina fiziškai, įgauni gyvenimiškos patirties, kuri gali praversti. Savanoriaudamas pasaulį darai geresnį.