Genovaitė ŠNUROVA. Besidomintys mada teigia, kad sugrįžta jų močiučių laikų suknelių, bliuzelių, sijonų ir netgi paltų mados, kad jaunimas jau irgi pradeda prisiminti tėvų ar senelių laikais buvusias madingas platėjančias kelnes, batus „ant platformų“ ir t. t.
Sako, kad grįžta ir seni lietuviški vardai berniukams ir mergaitėms. Gal, bet labai jau nedrąsiai. Ar pažįstate nors vieną jauną ar dar visai mažą Pranciškų, Bronislovą, Vladislovą, Elžbietą, Povilą, Jeronimą, Kasparą, Kazimierą, Steponą, Mataušą, Baltramiejų, Jurgį, Salomėją, Oną, Danguolę, Veroniką? Yra vienas kitas Matas, gal net keletas Jonų, vieną Antanuką žinau (nepažįstu, tik žinau), Simą, vieną Petrą ir, ko gero, viskas.
Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje sužinojau, kad per pirmąjį šių metų pusmetį iš 134 užregistruotų naujagimių vienai mergaitei išrinktas Vytautės vardas, po vieną berniuką užregistruota Juozo, Mato, Jokūbo, Pijaus, Motiejaus vardais ir trys Jonai. Nesinori prognozuoti, bet gali atsitikti taip, kad tik bažnyčios primins senus lietuviškus vardus, kviesdamos žmones į Šv. Jono atlaidus (Kuktiškėse, Kirdeikiuose), Šv. Elžbietos – Sudeikiuose, Šv. Onos – Pakalniuose… Užtat teks įsiminti mūsų ausiai ne visai įprastus vardus, kuriais per šių metų pirmą pusmetį tėvai užregistravo savo didžiausią turtą – dukrytes ir sūnelius: Natas, Saimonas, Vainius, Hubertas, Darenas, Dilanas, Itanas, Amėja, Jogailė, Elana, Iglė, Karla, Frėja, Joelė, Saulėja… (Tęsinys 2020 07 22 laikraštyje)