Aktualijos

Rekordiškai Augantis Biudžetas Ir Mažėsiančios Skolos

Papildyta

Šį mėnesį savivaldybės taryba patvirtino Utenos rajopno savivaldybės biudžetą. Iš kur šiuo nelengvu laikotarpiu planuojamos didėjančios pajamos? Į šį ir kitus Vytauto Kazielos klausimus atsako Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas.

Iš tiesų vasario 8 dieną patvirtintas rekordinis 73 milijonų eurų biudžetas. Savivaldybių biudžetų augimas visoje Lietuvoje vyksta jau kelinti metai iš eilės, tačiau šį kartą jis buvo ženklesnis. Tai lėmė ne tik mūsų sutaupytos ir perskirstytos lėšos, tačiau labiausiai biudžetas didėja iš surenkamo gyventojų pajamų mokesčio. Skaičiai rodo, kad didėja dirbančiųjų skaičius Utenos rajone, auga jų atlyginimai, o tuo pačiu didėja ir surenkami mokesčiai, nes kiekvienas Utenos rajone registruotas dirbantis žmogus į savivaldybės biudžetą sumoka 11–12 procentų „popierinio“ savo uždarbio. Taip ir atsiranda didesnės savivaldybės biudžeto pajamos. Kuo dar kitoks šių metų biudžetas? Pirmą kartą per daugelį metų mes nebedidiname savivaldybės skolų persiskolindami, o bandome jas mažinti grąžindami paskolas iš savivaldybės biudžeto. Anksčiau buvo įprasta įvairiems projektams skolintis lėšas, o atėjus laikui grąžinti, buvo persiskolinama ir skolos nustumiamos į ateitį. Tai gal tada ir nebuvo didelė blogybė, nes palūkanos buvo mažos. Dabar palūkanos išaugo ir persiskolinti šiaip sau užsinorėjus paišlaidauti nebūtų protinga. Praėjusiais metais mums laimėjus rinkimus ir atėjus dirbti, radome 11,3 milijono eurų skolas. Planuojame, kad šių metų pabaigoje liks 8,4 milijono. Atidavę beveik 3 milijonus eurų mes jau turėsime teisę esant skubiam reikalui ar būtinybei skolintis, pernai buvo beveik pasiektas skolinimosi limitas, kas apsunkino savivaldybės finansų valdymą. Ankstesnioji rajono valdžia buvo numačiusi skolintis šiais metais beveik milijoną eurų švietimo įstaigų remontui. Mes ir šito milijono nesiskolinsime. Remontus bandysime atlikti iš savo lėšų ir esame paskaičiavę, kad jų mums turėtų užtekti. Pernai metais atėjus dirbti radome 1,2 milijono lėšų trūkumą. Trūko pašalpoms, palūkanoms ir kitoms reikmėms. Dabar biudžetą taip subalansavome, kad nuo metų pradžios iki pabaigos lėšų turėtų užtekti. Manau, kad metų eigoje turėtų atsirasti papildomų lėšų, kurias galėsime skirti nenumatytiems atvejams. Svarbu ne tik gauti daug biudžeto pajamų, bet ir pinigus panaudoti racionaliai. 2025 metais turėsime grąžinti dar pustrečio milijono eurų, todėl reikia pasispausti. Jeigu dabar pagal skolas mes pirmaujame tarp šalies savivaldybių, tai po dvejų metų mūsų padėtis bus kur kas geresnė.

Ar taupymo pasekmių nepajus savivaldybės įstaigų darbuotojai?

Jokiu būdu. Beveik visame savivaldos sektoriuje atlyginimų fondas didėja maždaug dešimčia procentų. Pavyzdžiui kaip tik šiuo metu vyksta švietimo, kultūros, socialinės srities įstaigų vadovų vertinimai, po kurių išlaikysime ir vadovų atlyginimų augimą, o švietimo srities ženklų. Mes iš vienos pusės taupome pinigus, bet stengiamės neskriausti ir darbuotojų bei juos skatinti. Netgi kalbamės su įmonių vadovais, kad jeigu kyla jų darbo užmokestis, turi kilti ir darbuotojų atlyginimai. Taigi finansavimas didėja visoms sritims. Atlyginimai irgi didėja. Visa tai galima padaryti, kai auga savivaldybės biudžetas. Peržiūrime ir visus projektus, stengiamės, kad finansavimas jiems būtų racionalius. Jei gali tą patį darbą padaryti už mažiau, tai kodėl gi ne. Yra daugybė pavyzdžių, kur mums pavyko sutaupyti nemažai lėšų. Bet pinigai turi cirkuliuoti ir būtų neprotinga juos kažkur laikyti padėjus. Pernai sutaupytus pinigus perkėlėme į šiuos metus. Nėra prasmės metų pabaigoje išmėtyti pinigus, juos taupyti reikia nuolat, juk savo asmeninių pinigų nemėtome į kairę ir dešinę, taip ir su mokesčių mokėtojų pinigais reikia elgtis atsakingai.

Kokie projektai bus vykdomi šiais metais?

Šiais metais planuojame paliesti jautriausias sritis ir pradėti šv. Klaros ligoninės remontą, kur bus ne tik įkurtas dienos centras, bet ir išplėsto slaugos patalpos, jos bus klientams patogesnės, tilps daugiau žmonių. Taip pat pradėsime ir Utenos ligoninės Priėmimo skyriaus išplėtimą ir remontą, o taip pat Reanimacijos skyriaus remontą, kas Utenos krašto pacientams suteikiamas Utenos ligoninės paslaugas padarys kur kas kokybiškesnėmis. Iki šių metų pabaigos ar kitų pradžios sieksime pradėti ir Aukštakalnio pagrindinės mokyklos „Žiburio“ skyriaus renovaciją, kurią lanko mažieji uteniškiai. Aišku, čia nebus vien tik savivaldybės lėšos. Prisidės ir Sveikatos ministerija, pati šv. Klaros ligoninė, o prie „Žiburio“ skyriaus renovacijos mums reikės prisidėti vos 20 – 30 procentų lėšų. Sekančiais metais projektų bus daugiau, todėl tam turime pasiruošti ne tik finansiškai, bet ir atlikti daugybę namų darbų, kuriuos kaip tik šiuo metui ir darome.

Kokie tai galėtų būti projektai?

 Pirmiausia Utenos miesto baseino renovacija. Jis bus rekonstruojamas 3 etapais. Pirmiausia bus tvarkomos vidaus patalpos, rekonstruojamas priestatas pro kurį atsiras įėjimas į baseiną, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės. Paskutiniu, trečiuoju etapu, bus šiltinamas visas baseino pastatas, kuris turės atitikti A++ klasės reikalavimus. Tai bus energetiškai efektyvus pastatas su saulės elektrine ant stogo. Tačiau norint parengti ir paleisti statyboms tokį projektą reikia mažiausiai pusantrų metų, nes tiek užtrunka įvairūs dokumentų rengimai ir planavimo bei projektavimo procedūros. Kaip sakau, tai nėra tas pats, kas nueiti į prekybos centrą ir nusipirkti pomidorų. Jei neįvyks kokių force majore, tai 2025 metais bus tvarkomas ir socialiai apsaugotas būstas Pačkėnuose, Leliūnuose, kur sutvarkius pastatus galės gyventi neįgalūs žmonės. Bus perkama mažiausiai 10 naujų socialinių būstų eilėje laukiantiems uteniškiams. Miesto sode bus įrengtos naujos erdvės jaunimui bei bus tvarkoma nemažai kitų objektų ir erdvių. Jau šiais metais miesto viešose erdvėse atsiras kur kas daugiau laisvalaikio veiklų, ką pajaus daugelis uteniškių. Atsiras nemažai mažosios infrastuktūros objektų. Tai – tinklinio aikštelės prie Vyžuonaičio ežero ir Klovinių tvenkinio. Prie Dauniškio ežero planuojamas pliažo futbolo aikštynas. Turime daug įvairių minčių ir idėjų. Džiaugiamės, kad praeitų metų pabaigoje sutarėme su Molėtų ir Anykščių rajonų vadovais dėl bendradarbiavimo ir dėl trijų rajonų bendros funkcinės zonos. Kas tai yra. Yra Europos Sąjungos lėšos, kurias galima gauti ne miesto, o kaimo plėtrai, jeigu keli rajonai sutaria dėl funkcinės zonos. Tai reiškia, kad mes galėsime pritraukti 2–3 milijonus eurų, bet ne į miestą, o į rajoną. Tai pajaus Utenos rajono seniūnijos. Bus orientuojamasi į turizmą, t. y. į turizmo infrastruktūrą, viešųjų erdvių sutvarkymą. Čia yra dvi kryptys – turizmo ir sveikatinimo. Į šį projektą įsijungs ir Utenos sveikatos biuras, kuris ir užsiims gyventojų sveikatinimu. Iš šių lėšų kapitaliai sutvarkysime 10 poilsiaviečių, įrengsime 4 stovyklavietes bei įengti kiti turistiniai objektai Utenos rajone. Kažkada turizmo linkme nuėjo Zarasai, Anykščiai, Molėtai, todėl ir mes turėdami ne prastesne gamtą turime tuo pasinaudoti. Mūsų specialistai parengė 18 dviratininkų ir pėsčiųjų maršrutų. Mums lieka juos suženklinti, informaciją sukelti į elektroninę erdvę. Įrengsime mažąją infrastruktūrą: suoliukus, poilsiavietes, tualetus ir kt. Utena iš miesto, pro kurį pravažiuojama, turi tapti miestu ir rajonu, kuriame sustojama.

Pagal rengiamą Utenos miesto tvarios plėtros strategiją iki 2030 metų ateityje bus tvarkomi ir gyvenamieji kvartalai – Aukštakalnio, Dauniškio, Vyturių, Smėlio, Krašuonos bei kiti. Tai nebus visų kvartalų sutvarkymas iš esmės, tačiau kiek leis mūsų finansinės ir projektų galimybės, gyventojai pokyčius tikrai pajaus.  Prie to prisidės ir šiuo metu mūsų keičiamas darnaus judumo planas. Kiek leis taip pat finansų ir projektų galimybės, skirsime lėšų pėsčiųjų, dviračių takams, dviračių gatvėms. Pavyzdžiui kvartaluose atsiras apsaugotos ir automatizuotos stoginės, kuriose žmonės galės laikyti dviračius, paspirtukus. Tai nėra kažkokia naujovė – tokias stogines kiti miestai jau turi. O mes pamatėme, kad tai pasiteisino kitur, tai ir Utenoje turėtų atsirasti apie 100 tokių transporto saugyklų. Darbai prasidės 2025 metais ir tęsis iki 2030 metų. Šių metų biudžete gerokai didėja lėšos seniūnijų kelių priežiūrai, miesto gatvių ir viešųjų erdvių priežiūrai, tačiau čia reikia pabrėžti, kad kelių priežiūrą gerinti gali ne tik lėšos, todėl bus ir daugiau sisteminių pokyčių šiame sektoriuje. Šiais metais turėtų baigtis Užpalių gatvės rekonstrukcijos darbai. Parengėme Gaspariškių gatvės techninį projektą ir ten prasidės asfaltavimo darbai. Pagal žvyruotų gatvių asfaltavimo programą bus asfaltuojama Svajonių gatvė. Žinoma, didžiausią dalį lėšų teks skirti Užpalių gatvei. Jos rekonstrukcijos darbai per 2 metus mums kainuos beveik 3 milijonus eurų. Mes gal būtume darę kitaip šią gatvę ir palikę daugiau lėšų kitoms, bet projektas jau buvo prasidėjęs ir jį dabar belieka pabaigti. Buvo sutartiniai įsipareigojimai ir nieko jau nebuvo galima pakeisti. Metams iš kelių priežiūros fondo mes gauname 2 milijonus 200 tūkstančių, todėl per metus mums kitoms gatvėms ne tiek daug ir lieka. Su 700 000 eurų likusių šimtams miesto ir miestelių gatvių, tikriausiai stebuklų padaryti neišeis, tačiau stengsimės miesto gatves ar seniūnijų kelius prižiūrėti kiek įmanoma pagal galimybes geriau.

Nuolat bendradarbiaujame su kelių direkcija dėl kelio Utena–Vilnius atkarpos, kuri eina per Uteną. Džiaugiuosi, kad aktyviai veikiant pavyko bendromis jėgos sutarti dėl šio kelio remonto iki Molėtų žiedo, tačiau nereikia užmigti ir būtina toliau minti kelius į Vilnių, kad ir likusiai kelio daliai būtų skirtas finansavimas.

Nors ir žinome, kad viskam biudžeto lėšų neužteks, papildomai lėšų skiriame daugeliui sričių, kas vienaip ar kitai turi pasijausti Utenos krašto gyventojų kasdienybėje.