Vytautas Kazela
Rašytojui Rimvydui Stankevičiui paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Šių metų sausio 7 dieną rašytojas šventė penkiasdešimties metų jubiliejų. Šių metų pradžioje Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido naują R. Stankevičiaus poezijos rinkinį „Įsitvėrimai“. Kovo 2-ąją Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekoje vyko 2022 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato R. Stankevičiaus kūrybos vakaras „Poezija, vedanti aukštyn“. Vakaro metu poetas ne tik pasidalijo įspūdžiais iš savo gyvenimo, bet ir pristatė naują knygą – eilėraščių rinkinį „Įsitvėrimai“. Pateikiame kai kurias R. Stankevičiaus mintis, kurios gali būti įdomios ir mūsų skaitytojams.
Ne premijos yra svarbu, ne titulai ir netgi ne knygos. Ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Valentinas Sventickas yra pasakęs tokią sentenciją: nebūdamas skaitytoju, rašytoju tikrai netapsi. Aš tam pritariu. Tai yra šventa tiesa ir noriu šią jo mintį pratęsti: ne tiek svarbu poeziją rašyti, ne tiek svarbu ją skaityti, kiek svarbu su ja gyventi. Su ja gyventi kiekvieną dieną. Neparašytos poezijos yra labai daug – kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką. Svarbu išmokti gyventi tuo registru, kad tą poeziją pamatytume ir išgyventume kaip vertybę. Štai jums paprasčiausias pavyzdys: einu žiemą, sniegas spindi, nuo medžio pakyla varna, nuberdama sniegą. Tai ir yra poezija. Arba: stovi ant kokio piliakalnio, girgžda pušys, čirena vieversys. Ir tai yra poezija, kurios ir užrašyti nereikia.
Tęsinį skaitykite 2023 03 15 „Utenyje“
