Vytautas Kazela
Praėjusiais metais atradau Dzūkijos kaimus. Kelionės po juos davė daug ne tik man pačiam, bet ir „Utenio“ skaitytojams patiko mano kelionių aprašymai. Todėl ir šiais metais tęsiu ne tik keliones po Lietuvą, bet ir pasakojimų ciklą. Šįmet savo keliones pradėjau gana anksti – vasario mėnesį. Kai draugų, gyvenančių Dzūkijoje, paklausiau, ką turėčiau aplankyti, tarp pasiūlytų miestų ir kaimų buvo ir Nemunaitis, apie kurį nežinojau nieko.
Kaip rašo enciklopedija, Nemunaitis – miestelis Alytaus rajone, į pietus nuo Alytaus, 9 km į vakarus nuo kelio Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė , dešiniajame Nemuno krante. Kelias Alytus–Merkinė vienas iš mano mėgstamiausių. Išvažiavęs iš Alytaus matau nuorodą į dešinę, į Nemunaitį. 1384 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose minima Nemunaičio pilis, kuri buvo svarbus Lietuvos gynybos centras. Nuo 1387 m. minimas miestelis. Po Žalgirio mūšio, atkovojus iš Ordino Užnemunę, Nemunaičiui atiteko miškai iki pat sienos su Prūsija. Tuo metu miestelis, minimas nuo 1519 m., tapo svarbiu miško ruošos ir prekybos centru. 1549 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Nemunaitį užrašė Barborai Radvilaitei.
Tęsinį skaitykite 2022 04 23 „Utenyje“
