Algimantas Siaurusaitis
„Kamonada“ išleido devintąją almanacho ,,Atokios stotys“ knygą. Sudarė Vytautas Kaziela. Kalbos redaktorė Regina Katinaitė-Lumpickienė. Viršeliui tradiciškai panaudotos Dalios Stalauskienės darbų nuotraukos. Maketavo Remigijus Čepukas.
Truputis istorijos
,,Atokios stotys“ – Lietuvos periferijose ir emigracijoje gyvenančių poetų almanachas. Šiemet jame 28 autorių tekstai. Tai daugmaž tradicinė apimtis – tik 2013-ųjų metų leidinyje autorių skaičius perkopė tris dešimtis. Šių metų leidinyje – 23 poetų publikacijos bei penkių autorių vertimai. Taip jau nutiko, kad nepavyko atskiru leidiniu išspausdinti tarptautinės poezijos šventės ,,Aukštaitijos poetinė vasara“ dalyvių tekstų, ir jie atsidūrė šioje knygoje. Tiesą sakant, almanachas, sumanytas kaip aukštaičių ir žemaičių kūrybos rinkinys, seniai peržengė geografines Lietuvos sienas.
Jei tikėsime legenda, almanacho idėja gimė prieš dešimtmetį Druskininkų poezijos rudens metu, prie kavos puodelio susėdus dviem Vytautams – Kazielai ir Stulpinui. Sumanymą palaikė Robertas Keturakis, prieš šešetą metų sambūrį įvertinęs kaip naują originalų lietuvių literatūros įvykį – tykią delsą, nors, žvelgiant į pastarųjų metų almanacho autorių knygų lentyną, galima drąsiai tvirtinti, kad tai iš tikro ryškus ir prasmingas kultūros reiškinys, apimantis Lietuvą – nuo Druskininkų iki Palangos bei Zarasų. Šiemet jį prasmingai papildo latvių, lenkų ir Sakartvelo poetų vertimai. Almanache nerasime tik vilniečių autorių darbų – rinkinys buvo sumanytas tam, kad skatintų, vienytų ir jungtų periferijoje kuriančius talentingus žmones, jau išleidusius pirmąsias knygas arba besiruošiančius tai padaryti.
Belieka tik stebėtis V. Kazielos ištverme, nes devintoji knyga jau ne įvykis – tai jau istorija.
Tęsinį skaitykite 2019 11 23 „Utenyje“