Vytautas Kazela
Gimę Utenoje…
Pradedame naują rubriką „Gimę Utenoje“… Pirmasis į „Utenio“ laikraščio klausimus atsako kraštietis rašytojas Romaldas Zabulionis, šiuo metu gyvenantis Kaune.
Turbūt mažai atsirastų prieštaraujančių tam faktui, kad žmones iš jaukių provincijos miestų ir miestelių į didmiesčius pašaukia naujų galimybių horizontai. Kas konkrečiai jus paskatino išvažiuoti iš Utenos?
Gimiau, augau ir mokyklos mokslus ragavau Vyžuonų miestelyje. Pirmi darbai, pirmos gyvenimo patirtys čia – Vyžuonose ir tuometiniame Utenos trikotažo fabrike. Sukūrus šeimą, žmona, baigusi mokslus, gavo paskyrimą dirbti Kaune. Tame mieste darbą susirasti turėjau ir aš. Teko palikti gimtinę ir dėl to dažnai jausdavausi truputį išdavikas. Tik šiais laikais, kai dauguma mūsų tapome ratuoti, šimtas kilometrų nebe atstumas…
Kaip prisijaukinote naujas erdves ir susidorojote su iššūkiais, kurie turbūt neišvengiami, palikus tėvų namus?
Didelio miesto erdvėse pirmą būstą rasti buvo nelengva. Gal gelbėjo tai, kad mūsų bendras turtas tilpo į porą rankinių… Šiaip ne taip radom išsinuomoti mažą kambarėlį. Jaunystė nebijojo iššūkių. Pirmuosius kelerius metus miestas dideliu jaukumu mums nekvepėjo, tad kiekvieną savaitgalį autobusais dardėdavome į žmonos arba mano tėviškę. Dažniau į žmonos, juk moters prašymui negali per daug prieštarauti. Tik tada, kai jau turėjom savo butą, pradėjom leisti šaknis į akmenuotą miesto žemę.
Tęsinį skaitykite 2020 11 28 „Utenyje“
