Pirmoji dalis
Prieš pusę metų darbą pradėjo Utenos rajono savivaldybės mero rinkimus laimėjęs Marijus Kaukėnas ir jo komanda. Koks buvo pirmasis pusmetis? Ką pavyko padaryti ir ko nepavyko? Į šiuos ir kitus Vytauto Kazielos klausimus atsako Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas.
Pusė metų daug tai ar mažai?
Buvo įdomus laikas ir labai greitai prabėgo. Pirmuosius du mėnesius viskas vyko lėčiau, bet paskui pagavome tempą ir viskas ėmė suktis kur kas greičiau. Daug buvome prisiplanavę ir daug darbų dabar darome. Tai tokie darbai, kurie nėra labai matomi. Daug laiko atima pasiruošimas, prioritetų nustatymas. Jeigu yra projektiniai pinigai, tai norisi, kad jie būtų tikslingai panaudoti ir neštų naudą Utenos žmonėms.
Teko girdėti, kad rengiama Utenos pozicionavimo strategija. Kas tai?
Tai yra tai, kaip ateityje mes pateiksime Uteną tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kokias Utenos stiprybes parodysime. Tai turėtų būti tai, dėl ko žmonės norėtų atvažiuoti čia gyventi ir dirbti, kad būtų galima kažką parodyti, kad žmonės iš Lietuvos ir užsienio norėtų atvažiuoti ir pamatyti. Tokios pozicionavimo strategijos Utena iki šiol neturėjo. Buvo tik buvusios valdžios šūkis: „Utena – laimingų žmonių miestas!“ Tai nelabai ką sakantis šūkis. Nemanau, kad uteniškiams dešimt metų patiko klausytis apie tai, kokie jie laimingi, kai tuo tarpu nebūtinai ir ne visi jie buvo laimingi. Visi didesni miestai ir netgi įmonės tokią pozicionavimo strategiją yra pasidarę. Ir mes šio mėnesio pabaigoje jau turėsime pagrindinius dalykus, o žiemą ir visą strategiją. Tada beliks susitvarkyti su savivaldybės viešaisiais ryšiais, kaip visus tuos dalykus pateikti. Viešieji ryšiai ir komunikacija su gyventojais yra ta sritis, kur mums šiuo metu sunkiau sekasi. Mes, kaip politikai – aš , administracijos direktorius, vicemerai, patarėjai komunikuojame su gyventojais, bet nėra pačios savivaldybės komunikacijos. Žmonės tam nėra pasiruošę. Net nėra kam to daryti. Savivaldybės administracija turi šešiolika skyrių ir nė vienas skyriaus vedėjas nėra tam pasiruošęs. Anksčiau tam nebuvo jokio poreikio ir tuo jie niekada neužsiėmė. Savivaldybės viešųjų ryšių specialistė daugiau dirba su spauda, bet ne su gyventojais. Mes išplatiname informaciją, pavyzdžiui, apie Užpalių gatvės remonto darbus, bet nėra kam kompetentingai diskutuoti su gyventojais socialiniuose tinkluose. Vedėjai to nedaro ir netgi to nėra jų pareigybinėse instrukcijose. O žmogaus, kuris išmanytų visas savivaldos sritis ir su mūsų pagalba galėtų diskutuoti su gyventojais, tiek savivaldybės puslapyje, tiek kituose portaluose ar gyventojų grupėse, mes neturime. Parengsime pareigybinius nuostatus ir ieškosime jauno žmogaus, kurį apmokysime, išaiškinsime jam savivaldos principus, kad jis galėtų komunikuoti su gyventojais visais klausimais. Tada ir rajono bendruomenė pajus, kad su ja bendraujama ir tas bendravimas vyksta nuolat. Kol kas mes šį trūkumą bandome kompensuoti asmeniniu komunikavimu. Tam reikia laiko. Ir ne tik parašyti pranešimą, bet ir atsakyti į gyventojų klausimus. Ir atsakyti kvalifikuotai. Turiu daugybę pavyzdžių. Pristatėme naujus autobusų maršrutus. Deja, grįžtamojo ryšio iš mūsų autobusų parko sunkiai ir besulaukiame. Savivaldybės skyrius sudarinėja maršrutus. Matome, kad kažkas negerai, kai gyventojai praneša, kad vienoje mažoje gatvelėje stovi trys elektriniai autobusai. O iš įmonės vadovų paaiškinimų taip ir nesulaukėme. Pabandėme aiškintis priežastis. Iš ko? Iš gyventojų skundų. Tai ten nevažiuoja, tai pro ten negrįžta. Pradėjome informaciją sisteminti. Dar kartą pakoregavome ir atnaujinome maršrutus. Pamatėme, kad to neužtenka, kad išryškėja kitos problemos. Buvo maršrutų, kur stotelėse buvo tik dalinis maršruto stotelių išvardinimas. Vyresnio amžiaus žmogus, atėjęs į stotelę, mato tik pirmą ir galinę stotelę ir porą tarpinių. O šiame maršrute iš viso 15 stotelių. Žmogus galvoja, kad kitose stotelėse autobusas nestoja. Nurodžiau specialistams iškabinti stotelėse pilną maršruto stotelių sąrašą, kad žmonės nebūtų klaidinami. Kad žinotų kada ir kur galima nuvykti. Išplatinome informaciją apie maršrutus, bet su komunikacija įstrigome. Kita vertus, iš Strateginio skyriaus specialistų negali reikalauti, kad jie šeštadieniais ir sekmadieniais sėdėtų prie kompiuterių ir socialiniuose tinkluose atsakinėtų į žmonių klausimus. Tai tik pora pavyzdžių. O jų yra kur kas daugiau. Bet tai mes paveldėjome – seniai reikėjo paruošti specialistus, kurie galėtų kvalifikuotai komunikuoti su gyventojais visais savivaldos klausimais. Kaip yra kitose savivaldybėse. Mes dirbame šiose srityse, ir žmonės pamažu pajaus, kad komunikacija gerėja.
Vėl rengiama darnaus judumo strategija. Anksčiau tokia strategija buvo parengta ir savivaldybės tarybos patvirtina. Kas atsitiko ir kodėl ją vėl reikia keisti?
Taip, toks darnaus judumo planas buvo, bet jis šiuo metu prarado aktualumą. Iki 2030 metų iš Europos Sąjungos regionų plėtros lėšų Uteną pasieks 9 milijonai eurų, ir norint įsisavinti šias lėšas reikia parengti atnaujintą darnaus judumo planą. Pati darnaus judumo plano esmė, kad būtų mažiau CO2 išmetimo, miesto centras nebūtų užkištas automobiliais. Bet Utenai tai netinka, nes mes neturime nei aiškaus ir išskirtinio miesto centro, nei senamiesčio. Ankstesnės valdžios rengtoje strategijoje buvo numatytas ir kai kurių aikščių bei gatvių uždarymas. Tam mes nepritariame. Nepritariame ir gatvių siaurinimui. Koncentruojamės į pėsčiųjų ir dviračių takus, šaligatvius. Kodėl to reikia? Turime neblogai sutvarkytą centrinę miesto dalį, Aušros, Aukštakalnio ir dar vieną kitą gatvę, bet visumoje šaligatvių būklė mieste yra prasta ir iš savo lėšų jų atnaujinti neįstengsime. Pakeitę darnaus judumo planą turėsime galimybę iš Europos Sąjungos lėšų susitvarkyti šaligatvius ir sujungti dviračių takus į vieningą sistemą, kad jie susijungtų į kvartalus ir aplink Uteną. Tai mes nusprendėme pataupyti rajono biudžeto reikmėms, o šiuos darbus atlikti iš Europos Sąjungos lėšų. Biudžeto lėšas bus galima panaudoti kad ir gatvių remontui.
O ar šitų lėšų nebus galima panaudoti ir elektrinių autobusų įsigijimui?
Esame paskaičiavę, jog norint, kad būtų idealus susisiekimas mieste ir priemiestyje, mums reikia dar 6 elektrinių autobusų. Tada atsilaisvintų dyzeliniai autobusai ir juos galima būtų panaudoti aptarnaujant priemiesčio maršrutus, kas yra irgi labai svarbu. Bet, jei įsigyjant pirmuosius elektrinius autobusus pagrindinę lėšų dalį – 85 procentus – sudarė fondų lėšos ir mums reikėjo prisidėti 15 procentų, tai dabar šiam tikslui iš regionų plėtros mes galime gauti tik 20 procentų, o visa kita turėtų būti rajono biudžeto lėšos. Mes ir kitos savivaldybės nesutinkame su tokiu lėšų paskirstymu. Ministerijos tariasi, kaip spręsti šią problemą. Ir jeigu bus priimtos normalios sąlygos ir mes galėsime gauti iš regiono plėtros lėšų 70 procentų, tada įsigyti elektrinius autobusus mums tikrai apsimokės, ir mes tai tikrai padarysime. Bet žmonės turi žinoti, kad elektriniai autobusai taip pat nevažiuoja už dyka. Dabar vienu užkrovimu autobusas nuvažiuoja 250 kilometrų. Tai yra nemažai, bet važiuojant žiediniu maršrutu tie kilometrai labai greitai sukasi. Autobusų parke reikės naujų įkrovimo stotelių. Pridėkime dar elektros kainą ir pamatysime, kad elektrinių autobusų eksploatacijos kaina nebus 2–3 kartus pigesnė negu dyzelinių. Reikia ir pačiam autobusų parkui pasitempti ir labiau tenkinti gyventojų poreikius, o ne formaliai atlikti tą darbą. Į mus kreipėsi Užpalių krašto žmonės, surinkę 900 parašų dėl autobuso maršruto. Iš autobusų parko vadovų nesulaukėme jokios reakcijos. Tai nelabai suprantama. Yra įmonė, yra vadovai, ir jie turi priimti sprendimus. Jeigu ir toliau taip tęsis, mes turėsime imtis pokyčių ir autobusų parke, nes transporto sritis taip pat yra strateginė, ir mūsų gyventojams ji labai svarbi. Turi būti rimtas požiūris.
Antrąją interviu dalį publikuosime šią savaitę.
