Bendrovė „Švyturys-Utenos alus“, įgyvendindama ilgalaikį bendrovės tvarumo veiksmų planą, didelį dėmesį skiria valdomo automobilių parko atnaujinimui, propaguoja mažiau taršias transporto rūšis, didina transporto efektyvumą ir skatina šių principų laikytis savo partnerius.
Bendrovė prisijungė prie iniciatyvos „41 proc. mažiau naftos“, kuria siekiama Seimą įpareigoti nustatyti konkretų naftos degalų vartojimo mažinimo tikslą: iki 2030 m. Lietuvoje sumažinti naftos degalų vartojimą 41 proc., lyginant su 2021 metų lygiu.
Ši iniciatyva atvira visoms žaliosios transformacijos tikslą palaikančios įmonėms ir organizacijoms. Prie projekto jau prisijungė beveik 100 šalies bendrovių, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų.
„Priklausome vienai didžiausių pasaulyje alaus gamybos grupių „Carlsberg“, kuri siekia per artimiausius dvidešimt metų taip ištobulinti procesus, kad nuo žaliavos auginimo iki gėrimų pakuočių perdirbimo nepaliktų jokio anglies pėdsako. Mes taip pat esame išsikėlę tokius ambicingus tikslus ir valdydami sąlyginai nedidelį autoparką, suprantame, kad būtent transportas yra atsakingas už itin didelį į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Prisidėdami prie iniciatyvos kartu su kitomis įmonėmis sieksime kuo didesnio teigiamo pokyčio“, – sako įmonių „Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.
Investuoja į mažesnę transporto taršą
Bendrovės automobilių parką šiuo metu sudaro 121 lengvasis automobilis. Visus automobilius, siekiant mažinti taršos lygį, įmonė atnaujina kas ketverius metus.
„Nuo 2020 metų turimą dyzelinių automobilių parką palaipsniui pradėjome keisti į mažiau gamtą teršiančius hibridinius automobilius, šiuo metų hibridiniai automobiliai sudaro 80 proc. viso automobilių parko. Šalia administracinių patalpų įrengtos darbuotojams skirtos elektromobilių krovimo stotelės, taip skatinant elektromobilių naudojimą. Įmonės reikmėms taip pat naudojame elektromobilį. Mažesnė transporto tarša yra neatsiejama nuo pagrindinio tikslo – kasmet mažinti poveikį aplinkai“, – sako R. Viršilas.
Šiuo metu bendrovės valdomo automobilių parko vidutinė CO2 emisija siekia 104,5 g/km, daugiau kaip pusės parko nesiekia 100 g/km. Tad įmonės naudojamų automobilių emisijos yra mažesnės nei vidutinės ES naujų automobilių emisijos. Įmonė turi įsigijusi keletą elektrinių paspirtukų ir skatina darbuotojus juos rinktis vietoje tarnybinių automobilių, kai atstumai tikslui pasiekti nėra itin dideli.
Anot įmonės vadovo, didelis dėmesys skiriamas ir partneriams – bendradarbiaujama su partneriais, kuriems nėra svetimi tvarumo principai, jie taip pat raginami reguliariai atnaujinti naudojamas transporto priemones ir rinktis draugiškesnes aplinkai. Bendrovės partneriai vien šiais metais jau įsigijo 16 naujų sunkvežimių, kurie atitinka mažiau taršaus „Euro 6“ standarto taršos reikalavimus.
Tikslams pasiekti – ilgalaikė strategija
Praėjusiais metais „Carlsberg“ pristatė naują tvarumo veiksmų planą, kurio dėmesio centre – siekis per mažiau nei dvidešimt metų visoje vertės grandinėje, nuo žaliavos auginimo iki gėrimų pakuočių perdirbimo, nepalikti jokio anglies pėdsako.
Pagal naują programą, pavadintą „Kartu link nulio ir toliau“ (angl. Together Towards ZERO And Beyond), veikia ir grupei priklausantis šalies alaus rinkos lyderis „Švyturys-Utenos alus“. Bendrovė, kaip ir visa įmonių grupė, kryptingai gerina sritis, kurioms savo veikla daro didžiausią poveikį, siekdama visiškai jį eliminuoti.
„Šiandien lengva prisidengti tvarumu varijuojant skaičiais ir įvairiomis paviršutiniškomis iniciatyvomis – tai nėra mūsų bendrovės tikslas. Esame konkrečiais darbais įsipareigoję mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir imamės darbų tai įgyvendinti. Iš esmės teigiamų pokyčių galima imtis bet kurioje srityje visoje gamybos grandinėje. Nesvarbu, ar tai grūdų auginimas, ar jų paruošimas, ar galutinės produkcijos gamyba, jos pakavimas ir tiekimas vartotojams, – visur siekiame imtis daugiau nei reikalauja bet kokios direktyvos. Mūsų tikslas yra kiekvienoje grandyje pasiekti tokių rezultatų, kurie leistų minimizuoti poveikį aplinkai“, – sako R. Viršilas.
„Švyturys-Utenos alus“ savo partnerius skatina pereiti prie regeneracinės žemdirbystės praktikų, didinančių biologinę įvairovę, dirvožemio sveikatą ir natūralų CO2 surinkimą dirbamose žemėse. Įmonė taip pat vysto žiedine ekonomika grįstus pakavimo sprendimus, tobulina tiekimo procedūras. Nuo 2015 m. „Carlsberg“ įmonių grupės bendrovės CO2 pėdsaką sumažino 40 proc., 21 proc. sumažėjo vienam alaus hektolitrui tenkantis vandens suvartojimas.
Tiesa, grupei svarbios ne tik nulinės emisijos – griežti tikslai užsibrėžti ir kitose prioritetinėse srityse: vandens išteklių tausojimo, atsakingo alkoholio vartojimo, įvairovės, lygybės bei įtraukties skatinimo, žmogaus teisių gynimo ir bendruomenių aktyvumo didinimo.
Siekia mažinti naftos degalų vartojimą
Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas ir iniciatyvos „41 proc. mažiau naftos“ iniciatorius, sako, kad Lietuva turi išsikėlusi labai ambicingus tikslus mažinant klimato kaitą, tačiau nėra konkretaus tikslo, kuriuo būtų siekiama sumažinti naftos vartojimą Lietuvoje.
Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos transporto sektoriuje naftos degalai sudaro daugiau nei 90 proc., o atsinaujinančios energijos išteklių dalis – viena mažiausių, palyginus su kitomis ES valstybėmis. Todėl iniciatyvos partneriai pasirašė manifestą, kuriame ragina iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą Lietuvoje 41 proc., lyginant su 2021 metų lygiu.
„Mes, kaip ir kitos ES šalys, turime iškeltus klimato kaitos stabdymo tikslus, tačiau kol kas labai smarkiai nuo jų atsiliekame. Transporto sektoriuje anglies dvideginio išmetimai pastaraisiais metais ne tik kad nemažėjo, bet ir labai reikšmingai augo. Iškastinio kuro naudojame vis daugiau ir transporto sektorius prie to prisideda daugiausiai“, – sako M. Nagevičius.
Pasak LAIEK prezidento, džiugu, kad kai kurios įmonės prisiėmusios įsipareigojimus „žalinti“ savo transportą. Deja, verslas tai turi daryti savo lėšomis, todėl pralaimi konkurencinę kovą prieš įmones, kurios savo transporto „nežalina“.
„Esant tokiai situacijai, matome, kad investicijos į žaliuosius transporto sprendimus verslui neatsiperka ir netgi atvirkščiai – brangina produktus ir paslaugas. Todėl ypač svarbu, kad valstybė sukurtų tinkamą reguliacinę aplinką“ , – pabrėžė atsinaujinančios energetikos ekspertas.
Anot jo, nustatytą 41 proc. naftos mažinimo tikslą iki 2030 m. pasiekti yra realu – tam reikia iškastinį kurą transporte keisti atsinaujinančiais energijos ištekliais, rinktis mažiau aplinką teršiančias transporto priemones, miestuose skatinti darnaus judumo iniciatyvas.
