Panevėžio apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtoje byloje, kuriuo buvęs savivaldybių valdomos įmonės UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ (URATC) direktorius M. B. pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, rašoma STT pranešime žiniasklaidai.
Kartu nuteistas ir juridinis asmuo – viena Utenos privati statybų bendrovė, jos direktorius A. K. bei bendrovės akcininkų vardu veikęs G. G. Iš nuteistųjų į valstybės biudžetą priteista beveik 80 000 eurų.
Šioje baudžiamojoje byloje buvęs URATC direktorius pripažintas kaltu, nes, duodamas neteisėtus nurodymus jam pavaldiems asmenims ir pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neatlygintinai naudojo jo vadovaujamos bendrovės turtą ir kitus išteklius, priėmė kyšius iš vienos Kauno regiono įmonės vadovaujančių asmenų paslaugomis, medžiagomis bei kt.
STT pareigūnai tyrimo metu taip pat nustatė, kad viena Utenos statybų bendrovė 2016–2017 m. atliko įvairius darbus URATC direktoriui M. B. priklausančiame statomame name Utenos rajone, nupirko ir panaudojo įvairių statybinių medžiagų, reikalingų darbams atlikti. Statybų bendrovės direktoriui A. K. už darbus ir medžiagas buvo mokama grynaisiais pinigais, kurie pagal susitarimą buvo neapskaityti.
Įtariama, kad, klastojant dokumentus ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, A. K. vadovaujamai statybų bendrovei galėjo būti padarytas 38 000 eurų nuostolis, o valstybei nesumokėta apie 10 000 eurų mokesčių.
Panevėžio apygardos teismas gruodžio 6 d. paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį. Buvęs URATC direktorius M. B. pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo. Jam teismas skyrė 25 760 eurų dydžio baudą bei 2906 eurus konfiskavo valstybės nuosavybėn. Teismas taip pat nusprendė M. B. atimti teisę dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame, viešajame ar privačiame sektoriuje trejiems metams.
Utenoje registruotas juridinis asmuo – statybų bendrovė – pripažinta kaltu dėl dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Bendrovei teismas skyrė 18 830 eurų dydžio baudą.
Šios bendrovės direktoriui A. K. dėl dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto pasisavinimo skirta 7532 eurų bauda bei 3 metų laisvės atėmimo bausmė – po bausmės įsiteisėjimo jam skirta nedelsiant atlikti 6 mėnesių realią laisvės atėmimo bausmę, likusios bausmės dalies vykdymą atidėti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams paskirti intensyvią priežiūrą. Iš A. K. teismas taip pat nusprendė konfiskuoti gautos naudos vertę pinigais – 20 000 eurų. Bendrovės akcininkui G. G. dėl dokumentų klastojimo skirta 3700 eurų bauda.
ELTA