Genovaitė ŠNUROVA
Šiais laikais, kai nedaugelis ryžtasi pėsčiomis paėjėti iki artimiausios parduotuvės, kitoje gatvėje esančios darbovietės, pasivaikščioti parke ar sėsti ant dviračio, šiek tiek stebina, kai sužinai, jog 300 kilometrų Šv. Jokūbo piligriminio kelio atkarpą Lietuvoje jau sukorusi uteniškė Jurgita Ivanauskienė, trijų suaugusių vaikų mama, pasiruošusi nueiti likusius 200 kilometrų, o galbūt kitais metais (nežinia, kaip bus su vis dar plintančiu koronavirusu) ji ryšis įveikti Šv. Jokūbo piligriminį kelią nuo Prancūzijos iki Ispanijos Kompostelos Santjago katedros.
Piligrimė J. Ivanauskienė mielai sutiko pasidalyti įspūdžiais iš šios kelionės.
Kas paskatino jus ryžtis tokiai sunkiai, pilnai iššūkių kelionei?
Aš seniai puoselėjau svajonę įveikti Šv. Jokūbo kelią Ispanijoje, nes tuomet nežinojau jokio kitokio piligriminio kelio. Domėjausi tuo, kalbėjausi su tą kelią nuėjusiais žmonėmis. Žodžiu, pamažėl ruošiausi, o savo sumanymą įgyvendinti buvau suplanavusi šių metų pavasarį, bet virusas ir karantinas mano planus pakeitė. Tiksliau sakant, visiškai sujaukė.
Vėliau iš savo sūnaus sužinojau, kad Šv. Jokūbo kelias yra ir Lietuvoje. Jis pats juo prieš porą metų ėjo. Sūnus man atsiuntė Šv. Jokūbo kelio Lietuvoje žemėlapį, programėlę, kurioje buvo smulkiai surašytos visos pakelėje esančios lankytinos vietos, visas į dvidešimt etapų suskirstytas maršrutas, netgi nurodyta, per kiek valandų tos dienos atkarpą galima įveikti.
Tęsinį skaitykite 2020 09 16 „Utenyje“