Genovaitė ŠNUROVA
Tie, kas pažįsta Utenos seniūnijos Šeduikių kaime gyvenantį Algį Jankauską, žino, kad jam kartais kyla noras palengvinti gyvenimą ne tik sau, bet ir draugams, todėl ima ir sukuria ką nors tokio, kas jam ir jo sugebėjimus vertinantiems padeda, pasak jo paties, tinginiauti. Jo idėjoms įgyvendinti dažniausiai tinka daiktai iš patvorio, išmesti gelžgaliai, nebereikalingi žemės ūkio padargai.
Nors prieš gal daugiau nei pusę amžiaus tuometiniame Vilniaus politechnikume įgijęs radijo techniko profesiją, o dabar save vadinantis daugelio sričių savamoksliu, Algis vis dar negali sustoti kūręs kažką naujo. Jis tvirtina, kad be naujų idėjų, be jų įgyvendinimo būtų labai neįdomu gyventi, kad tada, kai kažką sugalvoji, kai prie to sumanymo imi krapštinėtis, – diena kaipmat sutrumpėja.
Bene naujausias jo kūrinys – patobulinta šašlykinė. Kuo ji kitokia? Ogi tuo, kad nereikia stovėti prie jos ir ranka sukinėti iešmų su mėsos gabaliukais – jie patys lėtai sukasi. O jei žarijos prigęsta, tą iš karto pati šašlykinė „pastebi“ ir, pasak A. Jankausko, automatiškai „paduoda oro“.
Tęsinį skaitykite 2022 05 25 „Utenyje“
