Negalios ir senatvės, kurią kartais taip pat lydi įvairios ligos, nepasirinksi. Ir nors šiuo metu savarankiškai savimi pasirūpinti negalintiems žmonėms teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, socialinės paslaugos namuose ir dienos centruose, o esant poreikiui ir stacionarios slaugos ir globos paslaugos, tačiau valstybė užsibrėžė pagerinti šių paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Socialinės ir sveikatos paslaugos – vieno langelio principu
Ne vienas gyventojas yra asmeniškai susidūręs su problemomis, kai tenka slaugyti sunkios būklės artimąjį. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėjas Marius Čiurlionis teigia, kad pagrindinis tokios reformos tikslas ir yra plėtoti paslaugų prieinamumą tikslinėms grupėms: vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems funkcinius sutrikimus ir neįgaliesiems, kurie dėl ligos ar savo būklės negali visiškai savimi pasirūpinti. Paslaugų plėtra apima tris sektorius: ambulatorinės paslaugos asmens namuose ir dienos centruose bei stacionarios paslaugos ilgalaikės priežiūros įstaigose. „Tikslas yra sukurti vieną sistemą, kai žmogus galės kreiptis į savivaldybę ar asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur bus įvertintas ilgalaikės priežiūros poreikis ir esant reikalui paskirtos paslaugos. Mes integruojame dvi iki šiol veikusias paslaugas – jei anksčiau žmogus, norėdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugas kreipdavosi į sveikatos priežiūros įstaigą, o socialines – į socialinės rūpybos skyrių, seniūniją ar savivaldybę, tai įgyvendinus reformą, paslaugos bus teikiamos vieno langelio principu“, – sako M. Čiurlionis.
Specialistas pabrėžia, kad labai svarbu bus užtikrinti tokių paslaugų tęstinumą. Pavyzdžiui, jei žmogui priskirtos paslaugos namuose, o sveikatos būklė pablogėjo ir atsirado papildomų poreikių, tai jis galės būti nukreiptas į dienos centrą ar stacionarią ilgalaikės priežiūros įstaigą.
Papildomas dėmesys specialistų švietimui
Šiuo metu socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje teikia kompetentingi savo srities specialistai. Siekiant dar labiau pagerinti jų darbo kokybę, numatyta investuoti ir į jų švietimą. Pasak M. Čiurlionio, papildomai ketinama edukuoti apie 4000 specialistų, jie praeis specialius mokymus, kurie padės dar labiau įtvirtinti įgūdžius, būtinus darbui su žmonėmis, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra.
„Ypatingai daug dėmesio skirsime demencija sergantiems asmenims, kritimo prevencijai, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų. Specialistai bus apmokyti, kaip teikti pagalbą žmogui mirštant, didelis dėmesys bus skiriamas komandiniam darbui, bendravimui su kolegomis, pacientais ir jų šeimos nariais“, – sako patarėjas.
Pokyčiai ambulatorinėje grandyje ir stacionare
Be švietimo, planuojama investuoti ir į ambulatorines slaugos paslaugas teikiančias komandas. Numatyta, kad 90 komandų bus aprūpintos mobilia įranga, kuri yra reikalinga teikiant slaugos paslaugas namuose.
Taip pat numatomos investicijos į dienos socialinės globos centrus, teikiančius paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms. Pirmajame etape planuojama iš jau veikiančių socialinės globos dienos centrų sukurti 10 pilotinių ilgalaikės priežiūros dienos centrų, kurie veiks apskričių centruose. Pasak M. Čiurlionio, tokiu būdu bus įvertinta, kaip sveikatos paslaugas dienos centruose užtikrina tos ambulatorinės slaugos paslaugas teikiančios komandos, kurios dirbs ne tik paciento namuose, bet ir dienos centruose.
Koncepcijoje numatytos investicijos 720 lovų, skirtų demencija sergantiems asmenims. Paslaugos šiai asmenų grupei numatytos ir dienos centruose, kad juos slaugantys artimieji galėtų atsikvėpti ar sėkmingai grįžti į darbo rinką.
Numatyta, kad asmuo paslaugas galės gauti iki gyvenimo pabaigos, tačiau bus numatytas ir modelis, kaip pacientas turėtų prisidėti. Apmokėjimo schema greičiausiai bus panaši į šiuo metu veikiančią, kuomet asmuo už stacionarias paslaugas atiduoda 80 procentų savo pajamų, o likę pinigai lieka jo paties asmeninių poreikių tenkinimui. Tačiau ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, kaip ir dabar, išliks nemokamos.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų
