Praėjusių metų pabaigoje Uteną pasiekė džiugi žinia – Utenos rajono A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorei Vidai Garunkštytei paskirtas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Šis apdovanojimas įsteigtas 2011 metais ir yra skiriamas Lietuvos kultūrai ir menui labiausiai nusipelniusiems visuomenės veikėjams, meno kūrėjams ir kultūros darbuotojams. Garbės ženklas gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams už dešimties pastarųjų metų veiklą kultūros ir meno srityje.
Daugybę metų bibliotekų darbuotojai buvo tarsi nematomi žmonės, ir staiga lyg perkūnas iš giedro dangaus žinia, kad jums paskirtas Lietuvos kultūros ministerijos aukščiausias apdovanojimas. Kaip sutikote šią žinią?
Kiek aš domėjausi, šiuo ženklu apdovanojami tikrai verti žmonės. Taip pasveriama ir įvertinama jų veikla. Ir aš šiuo apdovanojimu įvertinta ne už tai, ką aš padariau dirbdama Utenos viešosios bibliotekos direktore, o už tai, ką aš asmeniškai padariau, kad bibliotekininkas būtų matomas visos Lietuvos mastu. Kai pradėjau dirbti, būdavo visokių švenčių, kai atsistojęs koks nors veikėjas sakydavo : „Jūsų kuklus ir nepastebimas triūsas“. Tada sukildavo prieštaringos emocijos, ir galvodavau, jei mūsų darbas kuklus ir nematomas, tai gal mums ir atlyginimų nereikia mokėti?! Pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės metais pavyko išvažiuoti ir pamatyti, kaip atrodo bibliotekos kitose Europos valstybėse. Tada man ir kilo noras pakeisti pačią bibliotekų sąvoka Lietuvoje. Norėjosi, kad žmonės suprastų, kad biblioteka nėra kažkokia antraeilė ar trečiaeilė laiko praleidimo vieta, o vieta, kur galima labai gerai praleisti laiką, ateiti kurti, mokytis, susipažinti su tuo, kas geriausio yra Lietuvoje. Biblioteka yra ta vieta, kurioje susitinka menas, mokslas, literatūra, o bibliotekininko misija – suvesti, supažindinti žmogų su šiais produktais. Ir man tai per daugelį metų pavyko padaryti. Pavyko pakeisti valdžios požiūrį. Pati bibliotekų modernizavimo programa Lietuvoje pradėjo veikti nuo 2004 metų. Dėkui Dievui, kad Lietuvoje buvo toks prezidentas kaip Valdas Adamkus, kuris į Lietuvą atnešė kitokį ne tik bibliotekų, bet ir viso pasaulio suvokimą. Tada mes, bibliotekininkų draugijos grupė, kreipėmės į Prezidentą. Jis pasiūlė kartu su atstovais iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sudaryti darbo grupę. Tada viskas ir prasidėjo. Prasidėjo nuo Varėnos bibliotekos, ir dabar aš galiu drąsiai teigti, kad Lietuva yra jau ne Europos pakraštys. Ir žmonės čia gauna civilizuotas paslaugas. Kalbu apie savivaldybių centrus ir žiedines savivaldybes, kuriose ir miesteliai turi modernias bibliotekas su išsilavinimą turinčiais darbuotojais. Ir tos bibliotekos yra gausiai lankomos.
Ar galite pasakyti, kad dabar Lietuva jau turi šiuolaikines europinio lygio bibliotekas?
Savivaldybių centrai – taip. Dabar Lietuvoje yra tik dvi savivaldybių bibliotekos, kurios nesusitvarkė. Ir ko man labai gaila, tarp tų dviejų ir Visagino savivaldybės viešoji biblioteka. Visagino savivaldybė labai svarbi Lietuvai, nes integruojant tuos išsilavinusius žmones labai daug galėtų moderni biblioteka. Deja, jos Visagine nėra. Nėra net planuose. Matyt, praleistas tinkamas laikas. Kai pamačiau Šiaulių rajono Kuršėnų, Pasvalio bibliotekas buvau labai nustebusi pastebėjau, kad kuo labiau nuo didžiųjų miestų nutolusi vietovė, tuo reikalingesnė biblioteka. Ir mes turime planų turėti gražią šiuolaikišką biblioteką Tauragnuose. Bet čia viskas priklausys nuo savivaldybės biudžeto. Ką man pačiai reiškia šis Kultūros ministerijos apdovanojimas? Tai yra tarsi patvirtinimas, kad tu eini teisingu keliu ir kad tau lengviau atsidaro durys. Nereikia pasakoti, kas tu toks esi ir ko tu atėjai. Smagu ir tai, kad dabar jau niekas bibliotekos nesumaišo su knygynu. O kai pradėjau dirbti bibliotekoje, neretai išgirsdavau: ai tai tu knygyne dirbi, tai tau ten labai gerai.
Man labai įdomus apdovanojimo pavadinimas. Jis tarsi susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis „Nešk savo šviesą“ lyg ir aiški, kiek kebliau su tuo tikėjimu. Ar galite kaip nors tai paaiškinti?
Galima būtų perfrazuoti: „Nešk savo kryžių ir tikėk“. O jei rimtai, tai dirbdamas šitą darbą negali apseiti be tikėjimo. Turtų čia nesusikrausi, gal net neužsidirbsi orios ir aprūpintos senatvės. Pavyzdžiui, žmonės vykdo projektus ir už tai gauna atlyginimą. Bibliotekininkai tai padaro geriau ir be pinigų. Kita vertus, čia nėra tokios atsakomybės, kokią patiria medikai, teisėjai ir netgi mokytojai.
Kokie buvo 2023 metai jūsų vadovaujamai bibliotekai? Kas įstrigo arba kelia susirūpinimą?
Kai mes tiek laiko čia dirbame, tai atrodo, kad visi metai yra geri. Kultūros taryba maždaug 90 procentų mūsų projektų nefinansuoja. Mes konkuruojame kartu su didesnėmis apskričių bibliotekomis ir netgi nacionaline biblioteka ir, aišku, joms pralaimime. Stebuklo čia jau nepadarysi, tačiau turiu siekį išlaikyti teikiamų paslaugų lygį. Kad nemažėtų bibliotekos reikalingumas ir populiarumas.
Netikiu, kad neturite planų šiems metams…
Norime atnaujinti bibliotekos konferencijų salę, kad galėtume rodyti kokybišką dokumentinį kiną. Čia jokia konkurencija kino teatrui, nes dokumentinių filmų, ir dar už pinigus, žiūrėti niekas neina. Mes rašome projektus Kino centrui ir dažniausiai gauname finansavimą susitikimams su kūrėjais. Mes jau turime užsiugdę žiūrovus, kurių susirenka pilna salė. Norėdami tai padaryti, rašysime projektą struktūriniams fondams. Technologijos turi vieną blogą savybę – jos labai greitai sensta. Nuperki atitinkamą produktą, o jis per 3–4 metus beviltiškai pasensta. Ir vėl reikia ieškoti pinigų jų atnaujinimui. Knygos sudaro mažiau nei pusę mūsų paslaugų. Bet žmonės dar niekada tiek daug neskaitė. Ne tik knygų, bet ir virtualioje erdvėje. Pasaulis labai pasikeitė. Spausdinta knyga yra kaip laisvalaikio praleidimo forma, o štai mokslui jos jau nelabai tinka.
Mūsų biblioteka turi du filialus Utenoje. Dar dvidešimt mažų bibliotekų veikia kaimuose. Ir ta veikla yra matoma. Turime puikias bibliotekas Kirdeikiuose ir Užpaliuose. Rajono miesteliuose taip pat labai svarbu turėti bibliotekas su normaliomis paslaugomis ir net su naujomis knygomis, kurios juda po visą savivaldybės teritoriją.
Vytautas Kaziela
