Genovaitė Šnurova
Nerijus Treinys gimė ir užaugo Utenoje ir, kaip pats teigia, ryšio su gimtuoju miestu tikrai neprarado. Miestiečius džiugina jo sukurtas Utenos logotipas, miestui nusipelnę asmenys gauna Garbės piliečio ženklą, savivaldos atributu – grandine su miesto herbu – iškilmingomis progomis pasipuošia meras. Jau keletą metų Nerijus dirba Lietuvos kariuomenės kanceliarijoje heraldikos specialistu, paprasčiau tariant, dailininku, atsakingu už visą naują kariuomenės atributiką, – vėliavas, uniformų ženklus ir t. t. Gal tai likimo ironija, bet į šias pareigas jis grįžo lygiai po 25 metų pertraukos. Be tiesioginio darbo, dalyvauja Lietuvos heraldikos komisijos veikloje, Prezidento dekretu yra paskirtas jau antrai kadencijai. Yra keleto valstybinių apdovanojimų, keturių miestelių herbų, universitetų rektorių ir keliolikos rajonų merų regalijų – grandinių – bei garbės piliečių ženklų autorius.
Turbūt mažai atsirastų prieštaraujančių tam faktui, kad žmones iš jaukių provincijos miestų ir miestelių į didmiesčius pašaukia naujų galimybių horizontai. Kas konkrečiai jus paskatino išvažiuoti iš Utenos?
1987 m. baigiau Utenos Teofilio Tilvyčio vidurinę mokyklą, o kur noriu studijuoti, buvau nusprendęs jau prieš keletą metų. Išvažiavau į Vilnių, į tuometį Valstybinį dailės institutą studijuoti dizaino. Visų pirma galvojau, kad būsiu naudingas savo miestui, grįšiu ir dirbsiu čia. Labai norėjosi, kad Utena gražėtų, mano pasirinkta specialybė tam ypač tiko ir tada buvo, palyginti, reta. Nuo mažens mane domino dailė, piešimas ir tapyba, tam turėjo įtakos šviesaus atminimo tėtis Jonas. Nors jis ir nebuvo baigęs jokių specialių mokslų, bet gražiai piešė, skiepijo meilę grožiui, viską, ką darė ir kūrė, – nuoširdžiai ir su meile atliekamam darbui. Man patiko jo darbo aplinka, pati specifika, jį supo begalė draugų ir pažįstamų, kuriems jis buvo reikalingas ir svarbus. Neturėjo savybės atsisakyti prašymų ir daugeliui pagal galimybes padėdavo. Keletą tėčio savybių paveldėjau ir aš, tik dabar negaliu teigti, ar visos jos man padeda, ar kaip tik trukdo, tai palieku spręsti kitiems.
Tęsinį skaitykite 2021 02 17 „Utenyje“
