Aktualijos

Leliūnų miestelio šventė ir gražus
nusilenkimas Poetui

Vytautas Kazela

Per Utenos rajoną jau ritasi kraštiečių švenčių banga, neaplenkdama nei vienos seniūnijos centro, nei vienos parapijos. Gal kiek neįprastu laiku tokia šventė atsirito ir iki Leliūnų, kur birželio 26 dieną įvyko jau penktasis „Molio kermošius“, o kartu ir kraštiečių šventė. Šventė, kaip ir dera, prasidėjo šv. Mišiomis Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje. Buvo aukojamos šv. Mišios už Leliūnų krašto menininkus ir kūrėjus. Klebonas Andrius Šukys gražiai prisiminė visus išėjusius, bet palikusius šviesų pėdsaką ne tik šio krašto, bet ir visos Lietuvos istorijoje ir kultūroje.
Klebonas kalbėjo: „Žodis „kūrėjas“ – daugiareikšmis. Juo vadinami fundatoriai, organizatoriai, meno kūrinių darytojai ir t. t. Mūsų krašto pradžių pradžia turbūt sietina su jo vardo kilme. Senoviniuose liaudies pasakojimuose aiškinama, kad miestelio pavadinimas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo. Prieš keletą šimtmečių čia dar tvyrojo klampūs pelkynai, kuriuos mes vadiname liūnais. Sakoma, kad juose nuskendusi prancūziškai kalbėjusi dvaro ponia. Kadangi prancūzų kalboje prieš vyriškosios giminės daiktavardžius pridedamas artikelis le, tad atsirado žodis – le liūnas. Spėliokime toliau – gal tos skenduolės vyras ir pastatė pirmąją medinę Leliūnų bažnyčią? Po 90 m. Leliūnų dvaro savininkas Juozas Pomarnackas supuvusios vietoje pastatė naują medinę bažnyčią.

Tęsinį skaitykite 2022 06 29 „Utenyje“