Kiekvieno žmogaus gyvenime yra dienų, pakeičiančių pilką kasdienybę… Saulėtą, gražią liepos mėnesio dieną mes, 1952-ųjų metų laidos Utenos I ir II vidurinių mokyklų abiturientai, susirinkome prie raudonojo gimnazijos pastato. Tai buvo neeilinė šventė, nes ir ši diena mums buvo neeilinė – lygiai prieš 67-erius metus mums į rankas buvo įduoti kelialapiai į savarankišką gyvenimą. Paskutinį kartą užvėrę mokyklos duris, kiekvienas pasukome skirtingais keliais, tačiau mokyklos suole užgimusi draugystė tebesitęsia iki šiol. Labai gaila tik to, kad buvusių bendraklasių gretos retėja, o ir ligos nebeleidžia džiaugtis susitikimais. Į šventę dėl šeimyninių problemų nebegalėjo atvykti pedagogės Vitalija Velykytė-Labuckienė, gyvenanti Molėtuose, leliūniškė Genutė Strazdaitė-Štarienė, gyvulininkystės darbuotoja Saulutė Mikėnaitė iš Raudondvario, uteniškė akių ligų gydytoja Genutė Ramelytė-Ramaslauskienė, pedagogas Juozas Ramaslauskas, gyvenantis Zarasuose, architektas Antanas Vaitkevičius su seserimi Danute iš Vilniaus. Jie telefonu perdavė nuoširdžiausius sveikinimus visiems mokslo draugams. Visus susirinkusiuosius, į susitikimą atvykusius iš Vilniaus, Šiaulių ir, žinoma, iš Utenos, visą dieną lydėjo gera nuotaika. Šventišką atmosferą ypač pajutome tada, kai aplankėme „Saulės“ gimnazijos muziejų, kuriame buvo gausu nuotraukų, iliustruojančių ankstesnių gimnazijos moksleivių laidų gyvenimą, šiandienos gimnazijos šventes ir kasdienybę. O prisiminimai kad užplūdo… Prisiminėme mokytojus Rapolą Šaltenį, Juozą Žiurlį, Bronę Martinėnaitę-Skukauskienę, prancūzų kalbos mokytoją Rožę Jasūdytę-Sakalauskienę, chemijos mokytoją Konstanciją Kuzmaitę, Juozą Matulį, Sigitą Bradūnaitę-Lankininkienę, Sigitą Lankininką ir kitus, kantriai vedusius mus į žinių pasaulį, skiepijusius mūsų širdyse meilę gyvenimui, grožiui. Nors jų jau nebėra tarp mūsų, bet gražių prisiminimų skubantis laikas nesunaikino. Po to „Žarijos“ kavinėje susėdę kalbėjomės apie mokykloje praleistus metus, pasakojome apie save, laisvalaikį. Įdomu buvo klausytis docento Algirdo Steponavičiaus, inžinieriaus Alfonso Kraujelio, spaudos darbuotojos Danutės Pajedaitės-Meškauskienės, pedagogės Giedrės Prušinskaitės-Bivainienės, žemės ūkio specialistės Bronės Baškevičiūtės-Pernavienės, architekto Vytauto Zarankos ir kitų. Pasistiprinę aplankėme senojoje geležinkelio stotyje įsikūrusį Laisvės kovų muziejų. Atsisveikindami pasižadėjome dar ne vieną kartą susitikti, kaip galima ilgiau puoselėti mokyklos metais užsimezgusią draugystę. Dėkojame susitikimo organizatorėms Giedrei Bivainienei ir Bronei Pernavienei, linkėdami joms sveikatos, optimizmo, daug saulėtų gyvenimo dienų ir visokeriopos sėkmės.
Aldona Telksnytė
1952 m. laidos abiturientė
