Rasa MILERYTĖ
Kiekviename Utenos darželyje dirba po du logopedus, bet šių specialistų pagalbos poreikis pastaraisiais metais taip išaugo, kad, kaip informavo logopedės Eglė Kaulinienė ir Giedrė Mikalkėnienė, dirbančios Utenos ligoninės Reabilitacijos skyriuje, darželiuose jau reikėtų ir trečio logopedo etato. Pasak specialisčių, vis daugiau vaikų turi kalbos sutrikimų, vieni jų – nulemti raidos problemų, kiti atsiranda mėgdžiojant kalbos sutrikimų turinčius tėvus, dar kiti yra neatskiriama besiformuojančios kalbos dalis. Po tam tikrų traumų logopedo pagalbos gali prireikti ir suaugusiesiems.
Kalbos sutrikimus gali nulemti raidos sutrikimai
Su vaikais dirbanti logopedė E. Kaulinienė išsakė pastebėjimus, jog vaikų su kalbos sutrikimais vis daugiau. Viena iš priežasčių – daugėja vaikų su Aspergerio sindromu, darančiu įtaką ir kalbos funkcijai. „Dabar dirbu su devyniais vaikais, turinčiais Aspergerio sindromą, – sakė logopedė. – Sindromą gali lydėti mišrus raidos sutrikimas, tokie atvejai – patys sunkiausi. Ateina ir penkiamečių su ryškiu kalbos neišsivystymu. Vaikui penkeri, o jis dar visiškai nekalba.“
Darbą su raidos sutrikimų – ypač kai nustatomas Aspergerio sindromas – turinčiais vaikais apsunkina tai, kad labai trūksta informacijos. Kol kas net nežinoma, ar Aspergerio sindromą turintiems vaikams įmanoma padėti atstatyti kalbą.
Kalbos funkcijai taip pat pakenkia cerebrinis paralyžius, autizmo spektro sutrikimas, nepalanki psichologinė aplinka. įtaką gali padaryti ir kalbos sutrikimų turintys tėvai, kuriuos mėgdžiodami vaikai mokosi kalbėti.
„Pagrindinis metodas, skirtas kalbai lavinti – artikuliacinio aparato mankšta. Yra įvairių pratimų – mokom liežuvio judesių: kaip jį pakreipt, kokia turi būti padėtis tariant skirtingus garsus. Ugdom kalbinę klausą, padedam perprasti gramatinę sakinių sandarą. Susidūrus su Aspergerio sindromu, darbo specifika šiek tiek kita – vaikui sudaroma tam tikra dienotvarkė, jo kambarys turi būti įrengtas kitaip nei visų kitų vaikų. Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams reikia bent penkių užsiėmimų per savaitę“, – pasakojo E. Kaulinienė.
Kaip jau minėta, didelę įtaką vaiko kalbai daro tėvų kalba.
„Dirbu su trejų metų vaiku, kurio mama turi labai ryškių kalbos sutrikimų. Vaikas mėgdžiodamas mamą irgi išmoko kalbėti netaisyklingai, – sakė logopedė. – Kartais mamos ir pačios pasako, kad turi kalbos defektų, jos bando mokytis kartu su vaiku. Bet suaugusius labai sunku perlaužti. Jei ateina 16–17 metų paauglys, jau išmokęs kalbėti netaisyklingai, labai sunku jam padėti.“
Tęsinys 2019 11 27
