Lietuvoje dažnai girdime istorijas, kaip nusikaltėliai išviliojo banko sąskaitos duomenis ir pavogė milžiniškas sumas. Galbūt manote, kad jums negresia patekti į tokias pinkles, tačiau kibernetinių nusikaltėlių aukomis gali tapti kiekvienas.
Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat ieško būdų, kaip pasipelnyti jūsų sąskaita. Jie naudoja įvairias technologijas, manipuliuoja žmonių psichologija ir taip išvilioja iš žmogaus reikalingą informaciją. Tokiu atveju nusikaltėliui net neprireikia laužtis į jūsų sistemą – visus duomenis išduodate patys. Tad kaip nepakliūti į sukčių pinkles?
Visų pirma, turite žinoti dažniausius apgaulės būdus ir kaip į juos reaguoti.
Sukčiavimas apsimetant įmonės vadovybe
Tai apgaulės būdas, kai į jus kreipiasi tariamas įmonės vadovas arba jo atstovas ir prašo apmokėti netikras sąskaitas arba atlikti neleistinus finansinius pavedimus. Dažnai toks sukčiavimas pasireiškia skubinimu, aiškinimu, kad mokėjimas yra konfidencialus, todėl negalima apie jį prasitarti kolegoms.
Turėtumėte sunerimti, jeigu į jus kreipėsi asmuo, prisistatantis vadovu, kuris iki šiol niekada neprašydavo jūsų atlikti mokėjimų. Nepasiduokite spaudimui ir vadovaukitės bendrovės nustatytomis tvarkomis, kreipkitės į kompetentingus kolegas arba tiesiogiai į įmonės vadovą, kuris neva daro spaudimą atlikti mokėjimus.
Sukčiavimas, susijęs su
investavimu
Taip sukčiaujantieji paprastai žada labai pelningas investicijas į akcijas, obligacijas, kriptovaliutas ar kitas finansines priemones ir turtą. Paprastai sukčiai bando įtikinti, kad nėra jokios rizikos, nors kiekvienas finansų makleris jus įspėtų, kad šimtaprocentinių garantijų investavime tiesiog nebūna.
Sukčiai taip pat skubins jus, bandys įtikinti, kad galimybė investuoti galioja trumpai, o vėliau bus prarastas šansas ir, žinoma, pasiūlymas yra skirtas tik jums, tad apie jį pasakoti negalite niekam. Tokiu atveju visada pasikonsultuokite su savo banko vadybininku ir atsargiai vertinkite pasiūlymus, žadančius didelę grąžą be jokios rizikos.
Sukčiavimas, susijęs
su sąskaitomis faktūromis
Sukčiai kreipiasi į įmonę, apsimesdami tiekėjo, paslaugų teikėjo arba kreditoriaus atstovu. Jie paprašo pakeisti duomenis sąskaitose faktūrose ir pateikia naujus sąskaitų numerius. Tokiu atveju lėšos nukeliauja ne į įmonės sąskaitą, o į nusikaltėlių kišenes.
Visas užklausas, kuriomis bandoma pakeisti sąskaitos numerį, būtina patikrinti. Kreipkitės į bendrovę, kurios atstovas neva prašo pakeisti duomenis, ir įsitikinkite, kad tikrai turi būti išrašomos naujos sąskaitos. Apmokėję sąskaitą faktūrą, gavėją informuokite elektroniniu paštu.
Sukčiavimas, kai
apsiperkama internetu
Tai itin paplitęs sukčiavimo būdas, kai internete atsidaro nauja parduotuvė, siūlanti gerokai mažesnes kainas nei konkurentai. Taip pat galite sulaukti neįtikėtinai patrauklių pasiūlymų elektroniniu paštu arba kitais būdais. Jeigu pasiūlymas skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai yra apgaulė.
Taigi, prieš pirkdami internetu, patikrinkite atsiliepimus apie elektroninę parduotuvę, įvertinkite svetainę – ar ji išbaigta, ar yra nurodyta prekių grąžinimo tvarka? Patikrinkite rekvizitus ir išsiaiškinkite, kokiai bendrovei pervesite pinigus, be to, būtinai įvertinkite mokėjimo būdus. Jeigu prašoma pinigus pervesti tiesiai į sąskaitą, verčiau norimos prekės paieškokite kitose parduotuvėse.
Elektroniniai laiškai, SMS žinutės ir skambučiai iš banko
Tai sukčiavimo būdas, kai nusikaltėliai apsimeta banko atstovais ir bando išgauti finansinę informaciją, elektroninės bankininkystės duomenis arba išvilioti pinigus.
Nespauskite el. laiškuose ir SMS žinutėse esančių nuorodų, prieš tai neįsitikinę siuntėjo patikimumu. Ar iš to paties siuntėjo laiškų gaudavote ir anksčiau? Ar siunčiamoje informacijoje nėra gramatinių klaidų? Jeigu kyla abejonių, nespauskite ant nuorodos.
Jeigu bankas arba jo atstovas prašo jūsų atskleisti savo PIN kodą ar kitus slaptažodžius, reikalauja pervesti pinigų į kitas sąskaitas, jokiu būdu to nedarykite. Atminkite, jūsų bankas niekada neprašys atlikti tokių veiksmų.
„Romantinis“ sukčiavimas
Dar žinomas kaip sukčiavimas pasitelkiant socialinius tinklus. Paprastai sukčiai aukų ieško pažinčių svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Iš asmens sukčiai bando išvilioti finansinius duomenis ir prisijungimo duomenis prie sąskaitų, prašo erotinio pobūdžio fotografijų, o vėliau imasi šantažo.
Visų pirma, nesidalinkite informacija, kuri galėtų būti naudojama jus kompromituoti ir šantažuoti. Atsargiai vertinkite savo naująjį pašnekovą, staigiai prisipažinusį apie stiprius jausmus jums. Netikėkite tokiais pasiteisinimais, kad „neveikia vaizdo kamera“, arba „šiuo metu negaliu kalbėti telefonu“. Niekada nedarykite pervedimų nepažįstamiesiems, o sutarę su jais susitikti, tai darykite viešoje vietoje, prieš tai įspėję artimuosius ir draugus.
Apgaulingos interneto
svetainės
Tai sukčiavimo būdas, kai pinigus bandoma išvilioti kopijuojant jums gerai žinomas svetaines. Tai gali būti banko, elektroninės parduotuvės ar kitos svetainės kopija, skirta surinkti jūsų elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.
Patikrinkite svetainės, prie kurios prisijungėte, adresą. Ar jame nėra vietomis sukeistų raidžių, skaičių ar kitų netikslumų? Ar svetainės dizainas neturi trūkumų, nėra gramatinių klaidų, informacija reguliariai atnaujinama?
Tokiose svetainėse paprastai atsiranda iššokantys langai, prašantys jūsų įvesti duomenis. Nei bankų, nei elektroninių parduotuvių svetainėse tokie iššokantys langai nebūna naudojami, tad į juos neveskite jokių duomenų.
Siekdami išvengti elektroninių sukčių, nepamirškite ir kitų saugumo taisyklių
Reguliariai pasitikrinkite savo banko sąskaitas, nedelsiant praneškite bankui, jei pastebėjote ką nors įtartino.
Elektroninius mokėjimus atlikite tik naudodamiesi saugiomis interneto svetainėmis (atkreipkite dėmesį, ar prie interneto adreso naršyklėje yra spynos simbolis, ar jis prasideda https://) ir naudokite saugų interneto ryšį (rinkitės mobilųjį internetą vietoj viešai prieinamo belaidžio Wi-Fi).
Saugokite savo asmeninę informaciją
Būkite atsargūs dalindamiesi asmenine informacija socialiniuose tinkluose. Sukčiai gali panaudoti jūsų duomenis ir nuotraukas kurdami netikrą tapatybę ar panaudodami sukčiavimo schemą, nukreiptą į jus.
Jei manote, kad galėjote atskleisti savo elektroninės bankininkystės duomenis sukčiui, nedelsdami kreipkitės į banką.
Visuomet praneškite policijai apie galimus sukčiavimo atvejus, net jei ir netapote sukčių auka.
SEB banko inf.
