Padaugės žvaigždžių
Saulei vis ilgiau užsibūnant po horizontu – rugpjūčio naktų dangus pildosi žvaigždėmis. Geras laikas pakelti akis į žvaigždynus: naktys dar šiltos, o danguje – „tiek žvaigždučių kiek ražienose skylučių“, – taip gražiai šį laiką įvardijo mūsų protėviai po rugiapjūtės darbų grožėdamiesi išryškėjusiomis ir išgausėjusiomis žvaigždėmis.
Giedromis naktimis visu gražumu tamsiu dangumi drieksis vasarą bemaž nematytas Paukščių takas. Tarp ryškiausių žvaigždžių išsiskirs aukštai virš galvos iškilusi Vega – ryškiausia Lyros žvaigždyno žvaigždė. Aukštai pietuose Erelio žvaigždyne spindės Altayras. Netoli zenito esančiame Gulbės žvaigždyne švytės baltasis Denebas. Ši ryškių žvaigždžių trijulė vadinama Didžiuoju vasaros trikampiu.
Palei šiaurės rytų horizontą išsiskirs Vežėjo žvaigždynas su ryškiąja Kapela, kiek dešiniau ir aukščiau nuo jos į viršų kops – Persėjas. Būtent šiame žvaigždyne šį mėnesį kryžiuosis garsus Perseidų meteorų srautas.
Link vakarų horizonto svirs Jaučiaganis su ryškiuoju Arktūru ir kiek kairiau ir aukščiau nuo jo visų dangaus stebėtojų dėmesį vis dar tebetraukiantis dailus nedidelis Šiaurės vainiko (Corona Borealis, CrB) žvaigždynas. Apskaičiuota, kad jo plika akimi kol kas nematoma 10-to ryškio T CrB žvaigždė kažkurią šių metų liepos–rugpjūčio dieną turėtų įsiplieksti beveik kaip šviesiausia Šiaurės vainiko žvaigždė – 2-ojo ryškio Gema dar vadinama Alfeka. T CrB yra sproginėjanti žvaigždė žybtelinti apytiksliai kas 80 metų. Ir jos žybsniui laikas ateina dabar.
Žvilgsnį trauks Jupiterio ir Marso, Mėnulio ir Sietyno suartėjimai
Venera-Vakarinė skendės vakaro žarose kartu su Saule už vakarų horizonto nyrančiame Liūto žvaigždyne. Tad „pasigauti“ ją bus nelengva.
Saturnas Vandenio žvaigždyne artėja prie palankiausio stebėjimams laiko – opozicijos, kuri įvyks rugsėjo 9 d.. Tuomet Saturnas ir Žemė bus toje pačioje Saulės pusėje ir arčiausiai vienas kito. Saturnas į Žemės pusę atgręžęs savo apšviestąjį šoną, tekės vakarais ir bus matomas visą naktį. Rugpjūčio 21-osios paryčiais pilnas Mėnulis labai arti iš apačios prisigretins prie Saturno ir leisis kartu su juo tekant Saulei beveik jį uždengdamas.
Marsas ir Jupiteris netoli vienas nuo kito matomi antroje nakties pusėje virš rytų–pietryčių horizonto tekančiame Tauro žvaigždyne. Rugpjūčio 14 d. jiedu įspūdingai suartės: keliolika kartų už Marsą šviesesnis Jupiteris gelsvai švytės vos žemiau rausvojo Marso į kairę nuo padrikojo Tauro žvaigždžių spiečiaus Hiadų ir ryškiausios Tauro žvaigždės Aldebarano. Įspūdingą reginį dar pagražins dešiniau ir aukščiau mirguliuojantis Sietyno žvaigždžių spiečius bei kartas nuo karto praskriejančios Perseidų meteorų strėlės.
Rugpjūčio 25 d. vakare į Tauro žvaigždyną atslinkęs Mėnulio pusmėnulis paryčiui labai arti prislinks prie Sietyno ir ryto žaros juos nušvies visai susiglaudusius.
Merkurijus slėpsis Saulės spinduliuose ir tik paskutinėmis rugpjūčio 30-31 dienomis galima bus bandyti jį pamatyti žemai ir trumpai pasirodant iš už šiaurės rytų–rytų horizonto tekančiame Liūto žvaigždyne, dešiniau ir aukščiau švytint Mėnulio delčiagaliui.
Džiugins Perseidų meteorai
Rugpjūtis ne veltui vadinamas „krintančių žvaigždžių“ mėnesiu. Būtent šį mėnesį mūsų planeta įskrieja į 1860 metais atrastos Svifto-Tutlio kometos kosminėje erdvėje paskleistą dulkių juostą. Papuolusios į Žemės atmosferą tos kometos pabertos dalelės įsižiebia ir plyksteli kaip meteorai. Astronomai šį meteorų srautą vadina Perseidais, nes stebint iš Žemės atrodo, kad meteorų „strėlės“ išskrieja iš Persėjo žvaigždyno. Naujausiais duomenimis Perseidai reikšis nuo liepos 14 iki rugsėjo 1 d. Šiemet Perseidų meteorų srauto pikas yra numatomas rugpjūčio 12 d. 17 val. Taigi, geriausias pasirinkimas stebėti „krentančių žvaigždžių“ pagausėjimą bus naktys iš rugpjūčio 11-os į 12-tą ir iš 12-os į 13-tą. Įspūdingiausio reginio galima tikėtis po vidurnakčio Persėjui pasikylėjus virš šiaurės rytų–rytų horizonto. Anksti nusileidęs Mėnulio pusmėnulis stebėjimams netrukdys – nestelbs silpnesnių meteorų. Tikimasi, kad Perseidai pažers apie 100 meteorų per valandą. O tai reiškia, kad esant giedram dangui per 2 minutes galima bus pamatyti vidutiniškai iki 3-jų meteorų žybsnių. Perseidų meteorai pasižymi baltumu ir ryškumu. Ypatingai ryškių meteorų švytėjimas gali užtrukti net kelias sekundes, tokie meteorai vadinami bolidais.
