Taigi, toks klausimas: ar paprasta išnaikinti vieną gamtoje gyvenančią rūšį –pvyzdžiui, paprastuosius purplelius? Atsakymą suformuluoti labai lengva: taip, paprasta! Ir tą gana sėkmingai darome. Kas? Mes visi, visa Europa, taip pat šiaurės Afrika…
Kaip kasmet, taip ir šiemet laukiau jų pasirodant. Mes kalbame apie „tradicines“ retąsias paukščių rūšis, tačiau mūsų akyse, o vyresnieji galėtų pasakyti – jų atmenamu laikmečiu, kai kurios buvusios įprastos rūšys praktiškai išnyko, buvo išnaikintos. Paprastasis purplelis, smulkutis, tobulos sandaros greitasparnis karveliukas yra pats akivaizdžiausias to pavyzdys. Dabar vos kartą – kitą pamatau juos, lesinėjančius laukų pakelėse ar ražienose. Jų paprasto, neišradingo, bet tokio malonaus ausiai burkavimo beveik nesigirdi… Prieš 50 metų jie buvo dar visai įprasti paukščiai, kasdien matydavau bent 100 purplelių, pro mūsų namus eikliais sparnais iš laukų skubančių į savo lizdus Kazlų Rūdos girioje. Purplelis įrašytas Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame 2020 m., tačiau iš to menka paguoda – jo populiacija nyksta tiesiog akyse.
Šiandien galima tik pasvajoti, kad ji atsigaus – gali būti, kad tam nėra jokių šansų, nes šių paukščių liko per mažai, be to – medžioklė, dėl kurios paprastieji purpleliai nyksta, neuždrausta iki šiol. Lietuvoje jie nemedžiojami. Abejoju, ar įmanoma įtikinti prancūzus, italus, ispanus, kipriečius ir maltiečius bei Šiaurės Afrikos gyventojus jų nenaikinti. Tokių pastangų nėra ir Europoje, garsėjančioje įvairiomis iniciatyvomis. Pilietinių iniciatyvų drausti migruojančių ir žiemojančių paukščių medžioklę bent jau Pietų Europoje, nesigirdi… Ar daug purplelių sumedžiojama?
Naujų duomenų mažai, o statistika, kuri pasiekia mus, nekelia pasitikėjimo vien jau todėl, kad kai kurios valstybės neregistruoja laimikio (taip medžiotojai vadina sumedžiototus paukščius ir žvėris ) apimčių savo valstybėje ir tokių duomenų niekur ir niekam neteikia. Tik pora pavyzdžių…
Italija, garsėjanti paukščių medžioklės azartu. Iš viso šioje valstybėje registruota 600 000 medžiotojų, skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienas per medžioklės dieną „sumedžioja“ 25 paukščius. Per metus oficiali statistika suskaičiuoja 20 milijonų. Paukščiai ne tik šaudiomi, bet ir gaudomi, be to, čia įprasta nelegali medžioklė, kurios produkcija ir statsitika niekam nežinoma. Medžioklės sezonas nuo rugsėjo pradžios iki vasario 10 dienos, medžiojamos 39 paukščių rūšys (reikia pastebėti, kad praktiškai visos jos – atskridusios iš šiaurės, taigi – mūsiškės). Purplelius leidžiama medžioti trumpai, rugsėjo radžioje. Ar laikomasi tokio ribojimo? Kas galėtų tą patvirtinti? Dar viena šalis stebina savo mažumu – Malta yra sala su gretimosmis salelėmis, kurioje gyvena apie 530 tūkstančių gyventojų. Iš jų 120 tūkstančių oficialūs medžiotojai, kiek jų neoficialių ir kiek gaudytojų tinklais ir gaudyklėmis, to nežino niekas, bet gali įtarti, kad jų – daug. Maltoje paukščių šaudymo sezonas ilgas, 5 mėnesiai. Mėgiamiausios rūšys – putpelės ir purpleliai. Kad maltiečiams „nebūtų liūdna“ pasibaigus sezonui (jis baigiasi sausio 31 d.), 2 savaites balandyje leidžiama šaudyti perėti grįžtančias mūsų putpeles, o kartu šaudomi ir purpleliai. Antai, 2022 m. balandžio 17-30 dienomis „oficialiai“ nušauta 1500 šių dailių karveliukų, nors kas gali paneigti, ar jų skaičius nebuvo didesnis 10, galbūt – 100 kartų. Toks pat purplelių, žinoma – ir visų kitų paukščių, naikintojas yra Libanas, kur pupleliai medžiojami valgymui, o kiti paukščiai – tiesiog šiaip sau, malonumui…
Kiek jų nušaunama iš viso? 2005 m. ofialiai skelbta apie 2,63 milijono kasmet. Prabėgo beveik 20 metų, galima įtarti, kad šie skaičiai yra mažesni… bet ne dėl geros valios, dėl susipratimo! Paprasčiausiai – jų nebeliko.
Liepos gale ir 6iemet daugiau gamtoje būnantys ir paukščius pažįstantys stebėtojai džiaugėsi pamatę paprastuosius purplelius. Džiaugsmą kėlė pavieniai paukščiai, maži j7 pulkeliai. Apie šmėžavimą ore ir greitus skrydžius negalėjo būti ir kalbos. Kiek jų stebėta visoje Lietuvoje? Gal 200? Gal šiek tiek daugiau…
Ar šie paukščiai gali išsaugoti mūsų paprastojo purplelio populiaciją? Jų mažai… Žinoma, jei iš tikro gyventų tiek paukščių (sakykim, 100 porų), populiacija turėtų tendenciją nežymiai augti. Yra vienas svarbus faktas: jie migruoja ir du kartus metuose patenka ten, kur nušauti purplelį yra visai nešventvagiška.
Štai jums ir atsakymas: taip, vieną rūšį išnaikinti yra paprasta. Ypač dabar, kai ji jau nualinta, kai gailius jos likučius medžioja ir naikina toliau. Gali būti, kad dar po 20 metų purplelį išbrauksime iš raudonosios knygos – juk išnykusių rūšių niekas nesaugo!
Selemonas Paltanavičius
Autoriaus nuotraukos
