Genovaitė ŠNUROVA. Porą pastarųjų mėnesių dažnoje televizijos laidoje kalbama apie vaistų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, grąžinimą į vaistines. Žmonės skatinami nemesti jų į šiukšlių konteinerius, paplavų duobes, nenuleisti į unitazus, nedeginti, o paprasčiausiai atnešti į vaistinę. Čia, suprantama, pinigų už juos tikrai neatgausite, bet nors būsite ramūs, kad šiukšle virtusiais daiktais atsikratėte civilizuotai.
Ilgokai internete ieškojau informacijos, kiek vaistų žmonės grąžina į vaistines. Radau tik praėjusių metų pradžios duomenis. Kai pamačiau skaičius – apstulbau. Geriau būčiau nemačiusi…
Dešimtys tonų vaistų utilizuojama
Internete radau duomenis, kad apie 30 proc. žmonių atneša beveik 20 tonų pasibaigusio galiojimo vaistų. O tai koks skaičius pasenusių vaistų būtų surinktas, jei visi likusieji 70 proc. juos irgi grąžintų į vaistinę? Galima numanyti, kad susidarytų 100 tonų (tonų, ne kilogramų, nepainiokit!).
Aš pašiurpau ne tik nuo išmetamų vaistų kiekio, bet ir mintyse sudėliotų milijonų eurų, kuriuos išleidžiame juos pirkdami ir už savus, ir už ligonių kasų pinigus. O kas kaltas? Jei nebūtume savotiški vaistų kaupikai, jų pirktume tik tiek ir tik tada, kai reikia, situacija tikrai būtų kitokia. Ligonių kasų sutaupytus pinigus gal būtų galima panaudoti daug efektyviau: apmokėti sanatoriniam gydymui, vaistų (ne tik kompensuojamųjų) atpiginimui ir kt. O savo asmeninius pinigus, kuriuos paprasčiausiai išmetame pasenusių vaistų pavidalu, irgi galėtume išleisti daug naudingiau: skirti kultūriniams renginiams, skanesnio maisto kąsneliui, netolimai kelionei ir kt. Tęsinys 2020 01 18
