Aktualijos

 Informacija tėvams apie vaiko pirminio ugdymosi poreikių ir specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo tvarką

Vaikai, peržengę darželio ar mokyklos slenkstį, susiduria su įvairiausiais prisitaikymo prie naujos aplinkos, skaitymo, skaičiavimo, rašymo ar bendravimo iššūkiais. Šie iššūkiai yra natūrali mokymosi proceso dalis, tačiau labai svarbu pastebėti, kada vaikui juos įveikti savarankiškai sekasi sunkiau ir reikia papildomos mokytojo, psichologo, logopedo ar kito specialisto pagalbos. Ši pagalba gali būti labai įvairi, tačiau ją vienija bendras tikslas – ugdymosi sėkmės siekis ir vaiko gebėjimų realizavimas. Siekiant, kad, esant poreikiui, ugdymo įstaigoje vaikui būtų teikiama reikiama švietimo pagalba ar pritaikytas ugdymo procesas, reikia atpažinti vaiko ugdymosi sunkumus ir jų priežastis. Tuo tikslu yra atliekamas pirminis ugdymosi poreikių įvertinimas ugdymo įstaigoje ar specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (PPT). Toliau atmintinėje apžvelgsime, kas, kur ir kaip yra daroma, atliekant vaiko ugdymo ir ugdymosi sunkumų ir poreikių įvertinimą.

Pradžioje trumpai susipažinkime su tuo, kas būdinga skirtingų amžiaus tarpsnių vaikų raidai.

Kūdikiams iki 1 metų būdinga, kad jie bijo nepažįstamųjų ar naujų vietų, dažnai net be aiškios priežasties keičiasi emocijos, būdingi pykčio priepuoliai ir priešinimasis. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikai gali pasakyti kelis žodžius ir supranta jų reikšmę, sunkumus bando spręsti bandymų ir klaidų būdu, yra labai smalsūs, tyrinėja pasaulį, tačiau kol kas dar negali atskirti gėrio nuo blogio.

1–2 metų mažyliai jau pradeda suprasti daiktų paskirtį, žaisti įsivaizdavimo žaidimus, mėgdžioti suaugusiuosius, tačiau iš jų dar nereikėtų tikėtis, kad žais bendrus žaidimus su kitais vaikais ar dalinsis savo žaislais. Šiame amžiuje vaikai jau gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, tačiau gali ir tiesiog ignoruoti tai, kas jiems sakoma, ar protestuoti rėkdami.

2–3 metų vaikai jautriai reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali parodyti užuojautą, tačiau visgi kol kas pirmenybę dar teikia savo paties, o ne kitų poreikiams. Taip pat vaikai mėgsta fantazuoti, be to, dažnai išgyvena įvairias baimes, kurių nereikėtų ignoruoti ar iš jų juoktis. Mokosi kalbėti trumpais, 3–4 žodžių sakiniais, nori mokytis naujų žodžių ar jų reikšmių. Taip pat šiame amžiuje vaikai pradeda jaustis nepriklausomi nuo suaugusiųjų, todėl dažnai gali prieštarauti nurodymams. Tokiose situacijose svarbu pasiūlyti keletą galimų sprendimų, kad pats vaikas galėtų pasirinkti, kaip jis elgsis. 

4–6 metų vaikai jau gali laikytis nesudėtingų žaidimo taisyklių, gali dalintis ir išlaukti savo eilės, tačiau vis dar linkę išbandyti leidžiamas ribas. Šiame amžiuje vaikai jau turėtų kalbėti visiškai suprantamai, gebėti paaiškinti žinomų žodžių reikšmes, įsitraukti į diskusiją, užduoti klausimus. Jų gera pusiausvyra ir koordinacija. Tokio amžiaus vaikai pradeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšius, susijusius su jų patirtais dalykais. Jiems vis dar reikalinga suaugusiųjų žmonių kontrolė.

7–12 metų vaikams būdingas labai stiprus teisingumo jausmas, atsiranda konfliktas tarp tėvų (globėjų, rūpintojų) (toliau – tėvai) ir bendraamžių vertybių. Kalba jau visiškai išvystyta, suvokia abstrakčias sąvokas. Jiems patinka žaisti ir dirbti su kitais, turi draugų, tačiau dažniausiai žaidžia su savo lyties bendraamžiais, mėgdžioja savo lyties suaugusiuosius. Nors dažnai rodo savo savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, tačiau kartais vis dar gali elgtis vaikiškai ir neapgalvotai.

13–18 metų paaugliai siekia tapti savarankiški ir nepriklausomi, dažnai jaučiasi nesuprasti, itin būdinga nuotaikų kaita. Labai svarbus bendraamžių pritarimas ir įvertinimas, užmezga artimas draugystes. Tinkamu elgesiu laiko tokį, kuris nesiskiria nuo jiems artimų bendraamžių grupės. Dažni konfliktai su tėvais, nes paaugliai dažnai prieštarauja šeimos vertybėms, tėvų lūkesčiams. Paaugliai jau geba logiškai mąstyti, panaudoti vaizduotę ir abstraktų mąstymą spęsdami problemas.

Labai svarbu pabrėžti, kad kiekvienas vaikas yra labai individualus ir jo raida gali šiek tiek skirtis nuo bendraamžių, todėl visada geriausia kylančiomis abejonėmis pasidalyti su vaiką ugdančiais mokytojais ar specialistais.

Taigi vaikui augant ir mokantis jam gali būti sudėtinga susikaupti, suprasti ir atlikti paskirtas užduotis, mokytis naujų dalykų, laikytis sutartų taisyklių, bendrauti su kitais vaikais ir mokytojais, gali išryškėti skaitymo, rašymo, skaičiavimo sunkumai. Susidūrus su iššūkiais ar kilus abejonių, kad galbūt Jūsų vaikui reikia pagalbos, rekomenduojame nedelsti ir pasikalbėti su vaiką ugdančiais mokytojais ar ugdymo įstaigoje dirbančiais švietimo pagalbos specialistais – psichologu, logopedu, specialiuoju pedagogu ar socialiniu pedagogu, aptarti ugdymosi situaciją ir pagalbos vaikui poreikį. Būtent dalydamiesi informacija padėsite mokytojui, švietimo pagalbos specialistams tikslingai pritaikyti ugdymo procesą ir atliepti individualius vaiko poreikius ir  laiku gauti tinkamiausią pagalbą. Dažnai vaikų elgesys namie ir mokykloje skiriasi, tad bendraudami su mokytojais, švietimo pagalbos specialistais ir Jūs geriau suprasite, koks elgesys ir emocijos būdingi Jūsų vaikui mokykloje, kokie būdai ar metodai jam padeda mokytis, įgyti naujų žinių.

Visų pirma, pagalbą sunkumų patiriančiam vaikui teikia mokytojas. Tačiau būna taip, kad vien mokytojo pagalbos vaikui kylantiems iššūkiams įveikti neužtenka. Tokiu atveju yra organizuojamas vaiko gerovės komisijos posėdis, kurio metu kartu su tėvais aptariami vaikui kylantys sunkumai, susitariama, kad mokyklos specialistai, siekdami geriau susipažinti su mokinio ypatumais, atliks vaiko vertinimą, kuris, kaip jau minėta anksčiau, vadinamas pirminiu ugdymosi poreikių įvertinimu. Su šio įvertinimo išvadomis yra supažindami tėvai, o vaiko gerovės komisijos posėdyje kartu nutariama, ar mokyklos specialistų pagalbos užteks ir bus atliepti vaiko ugdymosi  poreikiai, ar reikėtų kreiptis į PPT ne tik dėl pagalbos teikimo, bet ir dėl ugdymo pritaikymo vaikui.

Vaiko įvertinimą PPT atlieka psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas,esant poreikiui, surdopedagogas, tiflopedagogas, gydytojas vaikų neurologas, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras.

Trumpai aptarkime, ką daro kiekvienas specialistas.

Psichologas įvertina vaiko intelektinius gebėjimus, elgesio ir (ar) emocinius sunkumus ir, bendradarbiaudamas su vaiko tėvais, stiprina jo psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą.

Socialinis pedagogasvertina socialinės pedagoginės pagalbos vaikui poreikį, stiprina mokinio socialines ir emocines kompetencijas ir padeda užtikrinti jo gerovę mokykloje.

Specialusis pedagogas įvertina mokinio ugdymosi galias ir sunkumus, pagalbos ugdymosi procese poreikį ir padeda išmokti ugdymo turinį, lavina sutrikusias funkcijas.

Logopedas įvertina kalbos raidą ir padeda įveikti kalbėjimo ir kalbos sutrikimus.

Tiflopedagogas (specialusis pedagogas) teikia pagalbą vaikams, turintiems regos sutrikimų.

Surdopedagogas (specialusis pedagogas) teikia pagalbą vaikams, turintiems klausos sutrikimų.

Mokinio padėjėjaspadeda vaikui ar vaikų grupei atlikti su savitarna, savitvarka ir maitinimusi susijusias veiklas, įsitraukti į ugdomąsias veiklas, orientuotis aplinkoje, judėti, tinkamai naudotis ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis, teikia teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitas paslaugas.

Gestų kalbos vertėjas teikia pagalbą vaikams, dėl klausos sutrikimo negalintiems vartoti žodinės kalbos. Verčia žodinę kalbą į gestų kalbą ir atvirkščiai.

Specialistų funkcijos priklausomai nuo to ar jis dirba PPT, ar mokykloje kiek skiriasi, todėl išsamesnę informaciją apie tai, kuo jis gali padėti, gali pateikti konkretus specialistas, dirbantis konkrečioje įstaigoje.

Svarbu paminėti, kad, atvykstant į PPT dėl įvertinimo, reikėtų, jog vaiką lydėtų bent vienas iš tėvų. Būtent tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką ir gali pateikti specialistams su vertinimu susijusią išsamią informaciją apie vaiko raidą, sveikatą, aplinką, kurioje jis auga, vaiko turimus gebėjimus ar patiriamus sunkumus bei vaiko poreikius. Taip pat tėvų buvimas kartu su vaiku pradžioje, susipažįstant su aplinka ir specialistais, padeda jam lengviau apsiprasti naujoje aplinkoje, nusiteikti darbui.

Kiekvienas specialistas siekia kuo išsamiau pažinti vaiką, suprasti, kokios priežastys gali lemti kylančius ugdymosi sunkumus, todėl dažniausiai kiekvienas specialistas vaiko gebėjimus vertina atskirai, o bendrai visų specialistų įvertinimai gali užtrukti iki 6–8 valandų. Tarp skirtingų specialistų vertinimų yra daromos pertraukos, o kartais gali reikėti į PPT atvykti net keletą kartų, kad vaikas vertinimo metu būtų dėmesingas, nepervargtų ir parodytų tikruosius savo gebėjimus.

Dažnai tėvai nustemba, kad vaiko vertinimo metu jų būna paprašoma palaukti atskirai nuo vaiko. Svarbu suprasti, kad taip siekiama išvengti bet kokios galimos įtakos vertinimo procese. Vaikui bet kokia tėvų reakcija į jų pateikiamus atsakymus, net paprastas atodūsis, yra labai svarbi ir, priklausomai nuo vaiko jautrumo ar santykio su tėvais, gali nulemti jo norą pasirodyti kuo geriau arba užsisklendimą. Kartais tėvai, matydami, kad jų vaikui sunkiau sekasi atlikti pateikiamas užduotis, nori jam padėti, bet juk vertinami ne tėvų, o vaiko gebėjimai. Be to, juk ir mokykloje vaikas būna be tėvų.

Švietimo pagalbos ir (ar) ugdymo pritaikymo skyrimo eiga

* Pirminis ugdymosi poreikių ir (ar) specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas atliekamas vadovaujantis Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašu. 

Mokyklos specialistų siūlymas kreiptis į PPT dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo dažnai išgąsdina sunkumų patiriančio vaiko tėvus. Tačiau PPT atliekamo įvairiapusio vaiko gebėjimų įvertinimo tikslas – sukurti geriausias ugdymosi sąlygas kiekvienam vaikui. Taigi PPT atliktas įvertinimas yra pagalba tiek tėvams, tiek mokytojams, nes atlikus įvertinimą specialistai aptaria su tėvais jo metu gautus rezultatus, vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, rekomenduoja geriausiai vaiko poreikius atliepiančius bendravimo su vaiku, jo ugdymo būdus ir metodus, vertinimo išvadose pateikia rekomendacijas ugdymui ir jo pritaikymui, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius paskiriama švietimo pagalba. Labai svarbu, kad pateiktų rekomendacijų laikytųsi tiek mokykla, tiek tėvai, namuose įtvirtindami vaiko įgūdžius, nes geriausia pagalba vaikui, kai mokykla ir tėvai veikia kartu, pasitikėdami vieni kitais. Tada ir vaikas jaučia, kad jis auga saugioje, juo besirūpinančioje aplinkoje, kur jis sulauks pagalbos.

Vaiko, kuris dar nepradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos, įvertinimo eiga šiek tiek skiriasi, todėl trumpai aptarkime ir ją.

Jeigu Jūsų vaikas dar nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau pastebite, kad vaikas neaiškiai kalba, sunkiai supranta aplinkinių kalbą, nemoka pagal situaciją tinkamai išreikšti emocijų, yra užsisklendęs ar kaip tik pernelyg siekiantis bendrauti net su nepažįstamais jam žmonėmis, jei yra nerangus ar pernelyg judrus, jo elgesys kelia iššūkių Jums ar kitiems artimiesiems, atsiranda sunkumų vaikui mokantis naujų įgūdžių, tuomet galite kreiptis į savo savivaldybės PPT. Įstaigos specialistai, susipažinę su esama vaiko situacija, suteiks Jums informacijos, konsultuos ir, esant poreikiui, atliks vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių  įvertinimą.

Svarbu paminėti, kad kreipiantis įPPT reikia pateikti prašymą raštu, vaiko piešinius ar kitokius darbelius, vaiko sveikatos būklės vertinimo dokumentų kopijas, individualų ankstyvosios reabilitacijos planą (jeigu toks yra sudarytas ir vykdomas). Kadangi kiekvienas specialistas siekia kuo išsamiau pažinti vaiką, suprasti, kokios priežastys gali lemti kylančius sunkumus, todėl kaip ir besimokančio vaiko, taip ir nelankančio ugdymo įstaigos vaiko gebėjimus dažniausiai kiekvienas specialistas vertina atskirai. Tačiau, priklausomai nuo situacijos, vaiko amžiaus, bendravimo ir bendradarbiavimo ypatumų, kad nereikėtų tų pačių dalykų kartoti keletą kartų, keli specialistai vertinimą gali atlikti ir kartu.

Atlikę vaiko raidos, gebėjimų ir patiriamų sunkumų įvertinimą PPT specialistai pateiks išsamias išvadas, aptars su Jumis vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, pateiks rekomendacijų dėl vaiko ugdymo, švietimo pagalbos teikimo. Gautas išvadas ir rekomendacijas svarbu pateikti ugdymo įstaigai, kurią lankys Jūsų vaikas, kad laiku būtų užtikrinta reikalinga pagalba.

Svarbu suprasti, kad vaikai gali patirti įvairių sunkumų mokydamiesi, tačiau gaudami reikalingą pagalbą jie gali patirti sėkmę.

Parengė LĮSC Švietimo pagalbos plėtros grupė