Iš arti
Vytautas Kazela
Regina Katinaitė-Lumpickienė, rašytoja, vertėja, nuo 1991 m. – Utenos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2003 m. Yra išleidusi 7 poezijos, 2 vengrų rašytojų vertimų ir 2 inscenizacijų knygas. Eilėraščius rašo ne tik bendrine lietuvių kalba, bet ir gimtąja tarme. Respublikinės Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatė. Regina Katinaitė-Lumpickienė sutiko atsakyti ir į „Utenio“ anketos klausimus.
Trys žodžiai, kuriais galėtumėte apibūdinti save.
Ar būtinai tai turėčiau daryti? Girtis nekuklu, o peikti save neprotinga. Geriausia, kai tai daro kiti. Manau, bus teisingiau, jei atsakysiu trimis žodžiais, kas man svarbiausia: namai, laisvė, artimiausieji žmonės.
Su kokiomis moralinėmis nuostatomis, įgytomis tėvų namuose, išėjote į gyvenimą?
Tėvai mus visus, tris vaikus, vienodai mokė mylėti artimuosius ir gerbti visus žmones, mokė dalytis, padėti ir, žinoma, lenkė prie darbo. Savo pavyzdžiu jie įskiepijo pareigos ir atsakomybės supratimą. Maži būdami kartais klausdavome, kodėl kiti vaikai dienų dienas leidžia savo malonumui, o mes namuose turime pareigų. Tėvų atsakymas buvo vienas: „Kitų gyvenimai yra jų ir jų tėvų reikalas, o jūsų mes blogo nemokome. Kada nors tik ačiū pasakysite.“ Ir jie buvo teisūs
Tęsinį skaitykite 2020 02 01 „Utenyje“
