Vytautas Kazela
Yra dalykų, apie kuriuos geriausia žinoti iš pirmų lūpų. Pavyzdžiui, legendomis apaugęs sovietinio paveldo objektas Vilnius–Utena kelias. Apie betonkelio rekonstrukciją ir kitus uteniškiams svarbius dalykus šiandien kalbamės su Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Peticijų komisijos pirmininku Edmundu Pupiniu.
Jūs esate sakęs, kad tai, kas yra susiję su kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, susilaukia jūsų dėmesio. Gal yra kokių nors naujienų?
Kelias yra skaudus klausimas. Visi tie procesai nėra tokie paprasti, kaip gali atrodyti. Kadangi tai yra valstybės pinigai, visur rengiami konkursai. Kartais žmonėms yra sunku paaiškinti, kas yra tie priešprojektiniai pasiūlymai, o be jų negalima pradėti projektavimo. Priešprojektinių pasiūlymų metu pagal galiojančius reglamentus yra nustatoma, kokios turi būti sankryžos, kokie transporto srautai, koks reikalingas kelio plotis. Visi norėtų, kad naujasis kelias būtų keturių eismo juostų, bet transporto srautai rodo, kad nuo Vilniaus iki Nemenčinės sankryžos juo pravažiuoja 10 tūkstančių, o atkarpoje nuo Molėtų iki Utenos srautas sumažėja iki 4 tūkstančių automobilių. Reikia tai įvertinti. Priešprojektiniai pasiūlymai parengiami maždaug per 11 mėnesių. Bet ir čia įvyksta įvairių netikėtumų. Įmonė, rengusi ruožo Vilnius–Molėtai priešprojektinius pasiūlymus, susidūrė su finansiniais sunkumais, ir todėl tie, kurie atliko darbus atkarpoje Molėtai–Utena, užbaigė anksčiau. Todėl praeitų metų pabaigoje buvo paskelbtas projektavimo darbų konkursas būtent šiai atkarpai. Konkursas įvyko, projektavimo darbai jau vyksta ir turi būti baigti iki šios vasaros pabaigos. Ir tada bus skelbiamas rangos darbų konkursas. Berods, kovo mėnesį įvyko ir ruožo Vilnius–Molėtai projektavimo darbų konkursas, todėl šios kelio atkarpos projektavimas bus baigtas tik kitų metų pradžioje. Trečiojo, trumpiausio ruožo, kuris sujungs Kauno kelią su keliu į Vilnių, projektavimas jau baigtas, šiuo metu vyksta projekto vertinimas. Netrukus bus skelbiamas rangos darbų konkursas. Darbai šioje atkarpoje turi būti pradėti ir baigti šiais metais. Darbai atkarpoje nuo Utenos iki Molėtų turėtų startuoti kitais metais, o darbai atkarpoje Molėtai–Vilnius prasidės 2025 metais. Kita problema – rangos pajėgumai. Juk negalima mesti darbų Via Baltika magistralėje ir nukreipti visus pajėgumus tvarkyti kelią Vilnius–Utena. Žinant, kad kelias Vilnius–Utena buvo baigtas tik 1989 metais, tai jis nėra toks senas, tik kad tas kelias buvo eksperimentinis su betono danga ir toks yra vienintelis Lietuvoje. Tačiau mūsų klimatinėmis sąlygomis jis pasirodė netinkamas – jį sunku eksploatuoti. Mes jau 2011 metais pradėjome kalbėti, kad su juo reikia kažką daryti. 2012–2016 metais jis galėjo būti pradėtas rekonstruoti viešosios partnerystės būdu, bet tada kilo skandalas, ir viskas nutrūko. Sauliaus Skvernelio vyriausybė irgi žadėjo pradėti darbus, bet buvo priimtas nutarimas permesti finansavimą nuo magistralinių kelių krašto keliams asfaltuoti. Iki kai kurių kaimų asfaltas paklotas iš visų pusių, o magistraliniuose keliuose dabar griūva tiltai.
Tęsinį skaitykite 2023 05 04 „Utenyje“
