Rasa MILERYTĖ
Vaida Ivanauskienė – talentinga fotografė, atidi bei entuziastinga knygų skaitytoja ir rūpestinga, atsidavusi mama. Šiomis trimis temomis ir kalbėjomės „Utenio“ redakcijoje, o pokalbis liejosi neįprastai lengvai.
Vaida, kiek laiko užsiimate fotografija ir kuo jus tai patraukė?
Profesionaliai fotografuoju jau apie septynerius metus, bet fotografija mane lydėjo nuo pat vaikystės. Mano dėdės hobis buvo fotografija, man buvo įdomu peržiūrinėti jo nuotraukas, jaučiau susižavėjimą šiuo menu. Pati pradėjau fotografuoti iš noro pažinti žmogų ir pasaulį. Fotografavimas man yra kelionė. Toje kelionėje vis dar randu kažką naujo – įdomių žmonių, įdomių istorijų.
Jūsų nuotraukų centre – žmogus. Man regis, žmones fotografuoti kur kas sudėtingiau nei gamtą, nes neužtenka tik pamatyti ir laiku paspausti fotoaparato mygtuką – reikia gebėjimo žmogų prakalbinti, kad jis atsivertų.
Mano fotosesijos yra tarsi užburianti terapija, bet pati pradžia kartais būna sudėtinga. Labai dažnai klientai susitikus sako, kad nemėgsta fotografuotis, kad tik truputį pastovės… Leidžiu jiems tiesiog pastovėti. Man labai svarbu kūno kalba, todėl mėgstu akcentuoti kliento rankas ar pakreipti veidą. Netgi tai, kaip žmogus atsistoja, labai daug apie jį pasako. Šitaip ieškodami geriausio kadro pamažu susipažįstame. Jei matau, kad žmogui vis dar nedrąsu, pasakau komplimentą, bet nepataikauju. O kai jau žmogus visiškai atsipalaiduoja, tiek jis, tiek aš mėgaujamės procesu.
Tęsinį skaitykite 2022 11 12 „Utenyje“
