Sužibs nematyta žvaigždė
Šviesiame liepos naktų danguje vyrauja Didysis vasaros trikampis: Vega, Denebas, Altayras. Vakarais žemiausiai pietryčiuose spindi Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau ryškioji Vega.
Šiaurės vakaruose ryškėja žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai bei šiaurės rytuose aukštyn pamažu kopianti Kasiopėja. Neaukštai pietvakarių padangėje prie horizonto glaudžiasi grėsmingasis Skorpionas su savo ryškiausia žvaigžde – rausvuoju Antariu. Liepos vakarais galima bandyti susirasti trikampę Skorpiono galvą ir „širdį“ – rausvąją Antario žvaigždę.
Vakaruose savo ryškiu išsiskiria ir Jaučiaganio šviesiausioji žvaigždė – Arktūras, o greta jo ir visų dangaus stebėtojų dėmesį šiuo metu masinantis dailus Šiaurės vainiko (Corona Borealis, CrB) žvaigždynas, kuriame yra plika akimi nematoma T CrB žvaigždė. Apskaičiuota, kad kažkurią šių metų liepos ar rugpjūčio dieną ši 10 ryškio žvaigždė sužibės beveik kaip šviesiausia Šiaurės vainiko žvaigždė – 2-ojo ryškio Gema dar vadinama Alfeka. Yra žinoma, kad T CrB išryškėja apytiksliai kas 80 metų. Ši sproginėjanti žvaigždė nuo mūsų yra nutolusi už 2600 šviesmečiu. O tai reiškia, kad sprogimas joje jau įvyko prieš 2600 metų, o to sprogimo vaizdą šviesa mums atneš tik dabar.
Sugrįš Sietynas
Nuo liepos 10 d., prieš auštant, po Persėjo žvaigždžių vora jau galima įžiūrėti įžymųjį Tauro žvaigždžių spiečių – Sietyną. Balandžio pabaigoje jis pasislėpė Saulės spinduliuose ir beveik 80 dienų buvo nematomas.
Pirmoji Sietyno rytinio pasirodymo diena nuo seno vadinama „septynių miegančių brolių diena“. Tuomet 80 dienų miegojusios 7 Sietyno žvaigždės, tarsi atsibunda. Mūsų protėviai pagal šį Sietyno pasirodymą tuomet spėliodavo apie antros vasaros pusės lietingumą. Buvo sakoma, jei šią dieną lyja, tai ištisai gali lyti 7 dienas arba net 7 savaites… Šiemet šią dieną nelijo.
Šviesiame liepos danguje apie 2 val. patekantį Sietyną pamatyti dar nelengva, tačiau atrasti jį padės Tauro žvaigždyne spindinčios planetos: Jupiteris ir Marsas. Mėnesio viduryje Sietynas su abiem kiek žemiau jo esančiomis planetomis sudarys trikampį, o liepos 25 d. Marsas spindės tiesiai po Sietynu. Liepos 30 d. prie pat Sietyno atsidurs ir delčiagalis Mėnuo.
Nuo šiol kasdien vis aukščiau iškylantis Sietynas artins vasaros baigtį. Buvo sakoma: „Kai Sietynas lig auštant ateis į pietus – metas rugius sėti“.
Spindės trys ryškiausios planetos
Liepą iš planetų pirmasis teka Saturnas. Prieš vidurnaktį jis iškopia iš už rytų-pietryčių horizonto, spindėdamas tarp Vandenio, mūsų krašte vadinto – Žirgu, žvaigždžių. Naktį iš liepos 24 d. į 25 d. prie Saturno labai arti prisigretins dylanti Mėnulio pilnatis.
Paryčiais apie 2 val. iš už šiaurės rytų-rytų horizonto tekančiame Tauto žvaigždyne podraug su žymiuoju Sietynu kyla ir rausvasis Marsas su ryškiuoju Jupiteriu. Suartėjęs su Sietynu liepos 30 d., liepos 31 d. Mėnulio delčiagalis su abejomis planetomis, sudarys gražų trikampį, kiek kairiau ir žemiau Sietyno.
Merkurijus ir Venera vis dar liks neįžiūrimi – skendės Saulės spinduliuose.
Pagausės krentančių žvaigždžių
Diena iš dienos tamsėjant liepos dangui gausės ir „krentančių žvaigždžių“. Nuo liepos 12 d. reikšis Delta Akvaridų meteorų srautas. Naktį iš liepos 29 į 30 d. jis gali paskleisti iki 20 meteorų per valandą. Nors dylančio Mėnulio šviesa ir nustelbs ne tokius ryškius meteorus, bet kantriausieji bus apdovanoti ryškesniųjų žybsniais. Juo labiau kad jau nuo liepos 17 d. bus atgijęs vienas garsiausių meteorų srautų – Perseidai, daugiausia meteorų pažeriantys rugpjūtyje, o „krentančių žvaigždžių“ skaičių papildys ir kiti mažesni meteorų srautai.
