Rasa MILERYTĖ. Ilgametis Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos fizikos mokytojas Stasys Kirdeikis sako, kad geras mokytojas ne tik turi puikiai išmanyti dėstomą dalyką, bet ir būti šiek tiek aktorius, šiek tiek oratorius, šiek tiek vadybininkas ir dar daug kuo, kad darbas vyktų sklandžiai. Nuo paauglystės fizika ir astronomija besidomintis specialistas džiaugiasi, kad būdamas mokytoju gali realizuoti savo pomėgius ir padėti šiais dalykais besidomintiems mokiniams, ir nors šis darbas reikalauja daug laiko ir energijos, sprendimo mokytojauti nesigaili.
Kada ir kaip supratote, kad mokytojystė – Jūsų gyvenimo kelias?
Besimokydamas 12 klasėje kažkaip pagalvojau, kad galėčiau būti mokytoju. Per pavasario atostogas apsilankiau Atvirų durų dienose tuometiniame Pedagoginiame institute ir nusprendžiau: mokysiuosi čia.
O kuo patraukė fizikos mokslo šaka?
Tiesą pasakius, mane pirma patraukė fizika ir tik tada mokytojo profesija. Tiksliau – astronomija. Dar būdamas mokinys, buvau aistringas astronomijos mėgėjas, danguj tikriausiai susigaudžiau geriau negu dabar, nereikėjo akinių, galėjau be vargo surasti bet kokį objektą, matomą pro savadarbį teleskopą. Astronomijai reikia matematikos ir fizikos, todėl susidomėjau šiais mokslais, taip pat kilo mintis mokyti ir kitus. Esu dėkingas savo tuometiniam fizikos mokytojui Stasiui Pukėnui, kuris sudomindavo, paskatindavo veikti, konstruoti.
Galbūt pamenate savo pirmąsias pamokas? Kokios jos buvo?
Pradėjau karjerą dar būdamas studentu – dirbau korepetitoriumi. Pirmos pamokos tikroje klasėje buvo praktikos metu Dauniškio gimnazijoje, praktikai vadovavo fizikos mokytojas Algirdas Žalys. man patiko jo darbo stilius, nuoseklumas, susitvardymas, pagarba mokiniui, daug ką iš jo perėmiau. Tikros ir savarankiškos pamokos prasidėjo Užpalių gimnazijoje. Linksmos tos pamokos būdavo, man gerai sekdavosi bendrauti su mokiniais, veikla nesibaigdavo už klasės ribų. Tuo metu mokytojas turėdavo daug daugiau veiklos laisvių nei dabar. (Tęsinys 2021 10 02 laikraštyje)
