Genovaitė ŠNUROVA. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vytautas Vaiškūnas ir jo pavaduotojas Vaidotas Žilys Utenos žurnalistus pakvietė į spaudos konferenciją. Jos metu buvo atsakyta į įvairius klausimus, pakomentuota policijos komisariato veikla per pirmąjį šių metų pusmetį.
Paklaustas, ar policija ruošiasi galimam karantinui, V. Vaiškūnas sakė: „Aš galvoju, kad karantino nebus. Mes visi turime padaryti taip, kad jo nebūtų. Policija karantinui nesiruošia. Mes viską, kas priklauso, padarėm iki karantino ir tebedarom. Vadovaujamės generalinio komisaro nurodymais, bendražmogiškais sprendimais.
Apie 80 proc. mūsų pareigūnų yra pasiskiepiję, kiti – persirgę. Yra kolegų, kurie atsisako skiepytis, bet jie testuojasi. Yra pora kolegų, kurie paliks tarnybą, nes nesutinka nei skiepytis, nei testuotis. Vadovaujantis generalinio komisaro nurodymu, aš jiems galiu pasiūlyti nuotolinį darbą, o jei jie nesutiks arba neturi tokios galimybės, aš privalau juos nušalinti nuo pareigų ir nemokėti atlyginimo, kol jie neįvykdys generalinio komisaro nurodymų.
Du kolegos nesutinka su reikalavimais ir greičiausiai paliks policijos sistemą. Jie puikūs darbuotojai, ištarnavę nemažai metų, bet jų sprendimas yra būtent toks. Kol kas neturime pakartotinio susirgimo atvejų. Turim susitelkti visi: vieni mes, vieni jūs ar vieni gydytojai neišspręsime problemos.“
V. Vaiškūnas ir V. Žilys, vienas kitą papildydami, pateikė informaciją apie nusikalstamumą 2021 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais. Nusikalstamumo lyderis – smurtas artimoje aplinkoje ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Per aštuonis šių metų mėnesius Utenos apskrityje užfiksuoti 1976 įvykiai, susiję su smurtu artimoje aplinkoje (Anykščiuose 391, Ignalinoje – 321, Molėtuose – 372, Utenoje – 416, Visagine – 181, Zarasuose – 295).
Per minimą laikotarpį Utenos apskrityje užregistruota 341 nusikalstama veika, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, ištirti 228 atvejai. Nukentėjo 236 moterys, smurto aukomis tapo 79 vyrai, 12 nepilnamečių, 27 mažamečiai.
Smurtautojai beveik visada būna neblaivūs. Kartais netgi abu – ir smurtautojas, ir auka. Retesniais atvejais smurto artimoje aplinkoje iniciatorės – moterys. Pasitaiko, kad abu (ir smurtautojas, ir auka) rašo pareiškimus policijai, o kadangi abu neblaivūs, abu smurtavo vienas prieš kitą, todėl abu būna uždaryti į VPK ilgalaikio sulaikymo kamerą.
Nors įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje priimtas 2015 metais, šio reiškinio išgyvendinti nepavyksta. Tai jau darosi socialine problema. Kai minėtas įstatymas buvo taikytas neefektyviai, nužudymų buvo daugiau. Jau yra ir recidyvas – tie patys žmonės smurtauja kažkelintą kartą. Labai retais atvejais auka būna blaivi, dažniausiai abu būna pavartoję panašų kiekį alkoholio.
Suprantama, dar yra ir seksualinis, ir psichologinis, ir ekonominis smurtas, bet dėl šių problemų dažniausiai kreipiamasi ne į policijos pareigūnus, o į kitų sričių specialistus.
Neblaivūs vairuotojai – irgi nusikalstamumo „prizininkai“. Įdomiausia tai, kad kuo didesnės sankcijos, kuo didesnės baudos, tuo promilių skaičius įspūdingesnis. Sudėtinga suprasti, kodėl žmonės taip elgiasi, kodėl rizikuoja savo ir kitų gyvybėmis. Be solidžios baudos, dar ir teisė vairuoti konkrečiam laikui prarandama, konfiskuojami automobiliai (per metus Utenos apskrityje konfiskuojama apie 100 automobilių).
Nuo metų pradžios iki rugsėjo mėnesio Utenos apskrityje žuvo 7 žmonės (1 Ignalinos rajone, 3 Utenos rajone, 2 Molėtų rajone, 1 Zarasų rajone, visi dėl neblaivių vairuotojų kaltės). Per tą patį laikotarpį sužeisti 82 eismo dalyviai: Ignalinos rajone – 6, Visagine – 5, Utenos rajone – 30, Anykščių rajone – 18, Molėtų rajone – 8, Zarasų rajone – 15.
Per minimą laikotarpį Utenos apskrityje užregistruotos 22 nusikalstamos veikos (Kelių eismo taisyklių pažeidimai), ištirta 16.
Vien dėl mieste įrengtų stebėjimo kamerų (sukurtos darbo vietos neįgaliesiems) užfiksuota 1371 teisės pažeidimas (159 viešosios tvarkos pažeidimai, išaiškintos 62 vagystės, 17 eismo įvykių, daug alkoholio vartojimo viešoje vietoje pažeidimų ir kt.).
Savotiškas šių metų sausio – rugpjūčio mėnesių nusikalstamų veikų TOP dešimtukas: fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.), 412 nusikalstamų veikų, transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, – 186 nusikalstamos veikos, vagystės – 178, sukčiavimo atvejai – 64, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti – 38, turto sunaikinimas ar sugadinimas – 36, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą arba žmogaus terorizavimas – 29, kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai – 27, viešosios tvarkos pažeidimai – 19, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis – 18.
Galbūt keletą mėnesių užsitęsęs karantinas lėmė (judėjimas netgi tarp namų ūkių buvo suvaržytas, todėl gyventojai buvo namuose), kad šiais metais sumažėjo vagysčių skaičius (170), o 2020 m. per tą patį laikotarpį jų buvo 229, 2019 m. – 241, 2018 m. – 318, 2017 m. – 489).
2021 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais Utenos apskrityje užregistruoti 68 sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai. Ištirta 80,9 proc.
Daug nusikaltimų perėjo į elektroninę erdvę. Sukčiai nuolat įžūlėja. Labai gaila, kad žmonės vis dar tiki kažką internetu parduodančiųjų ar paslaugas siūlančiųjų padorumu.
„Dar prieš porą metų nebuvome net girdėję žodžių „pandemija“, „karantinas“, – sakė V. Vaiškūnas, – o šiandien tai jau tapo kasdien girdimais žodžiais. Karantino laikotarpiu daug darbuotojų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, dėl šios priežasties labai padidėjo kompiuterinės technikos pardavimai. Kažkada buvę labai populiarūs nusikaltimai („Alio, mama, gelbėk. Padariau avariją, sužalojau žmogų, reikia pinigų. Skubiai. Ateis draugas paimti.“) jau tapo retenybe, bet kiek daug žmonių dėl noro padėti artimajam prarado savo santaupas. Dabar sukčiai sugalvojo naujų apgaulės būdų. Vienas jų – elektroninėje erdvėje išplatinti skelbimai apie įvairių daiktų pardavimą. Jei atsiranda norinčių kažką įsigyti, prašoma pervesti avansą. Tą padarius, dingsta ir skelbimas, ir pardavėjas, žinoma, ir sumokėti pinigai.
Daug žmonių jau yra gavę laiškų, kuriuose aprašoma graudi istorija (sergu vėžiu, nebeilgai gyvensiu, turiu sukaupęs (-usi) milijoninius turtus, todėl noriu juos atiduoti labdarai, tiesiog siūlau paimti), o mainais už didelį palikimą teprašoma jūsų asmens duomenų. Dažniausiai numerio sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti žadamus milijonus. Viskas baigiasi tuo, kad tie žadami milijonai neįplaukia į jūsų sąskaitą, atsitinka atvirkštinis veiksmas – jūsų pinigai „išplaukia“ į kažkieno sąskaitą. Tokius nusikaltimus išaiškinti ypač sunku, nes sukčiai paprastai gyvena užsienio valstybėse.
Dar kartą įspėjame gyventojus nekreipti dėmesio į skambučius (arba iš viso netęsti pokalbio), jei paskambinama iš banko, policijos, prokuratūros, mokesčių inspekcijos ir perspėjama, kad „plaunami pinigai“ iš jūsų sąskaitos, pranešama apie kažkokius neatitikimus jūsų sąskaitoje ir t. t., nes nė viena iš minėtų institucijų telefonu tokių klausimų nesprendžia. Jei prireikia kažką patikslinti, pasiaiškinti, būsite iškviesti į apklausą.
Mūsų informacinių technologijų specialistai šia linkme daug dirba, bet ir „anoje pusėje“ nekvailiai sėdi. Manau, kad netolimoje ateityje sukčiai vėl kažką naujo sugalvos. Kad ir ką jie besugalvotų, svarbu, kad žmonės nebūtų patiklūs ir neskubėtų vykdyti jų reikalavimų.“
Jei jums įdomu, kuris Utenos apskrities miestas yra saugiausias, atsakymas paprastas – Utena. Tą ne aš sugalvojau. Šį faktą patvirtino policijos pareigūnai.
