Rasa MILERYTĖ
Giedrė PESECKYTĖ
įtraukiosios žurnalistikos platforma Bendra.lt
3261. Tiek žmonių per penkerius metus (2017–2021 m.) Lietuvoje savo noru pasitraukė iš gyvenimo. Vien 2021 metais pasitraukė 565 žmonės. Pasak specialistų, savižudybės problemos gylis parodo bendrą visuomenės emocinės ir psichologinės sveikatos būklę. Daugelį metų Lietuvoje bandoma kovoti su šia problema, tačiau prevencinės programos primena nedrąsų žingsniavimą tamsoje.
Savižudybės krizė – ankstyvoje jaunystėje
Jonavoje šeštą valandą ryto įsakmus žadintuvo signalas pažadina Editą (vardas pakeistas, tapatybė redakcijai žinoma) iš neramaus miego. Moteris keliasi, ruošia kavą, pusryčius, bendrauja su vyru. Ir svarsto, kaip reikės ištverti dar vieną dieną. Aštuntą valandą prasideda darbai. Darbas, sako Edita, įtemptas. Jeigu vyksta koks renginys, namo moteris grįžta gerokai po oficialių darbo valandų.
„Dabar pagalvoju, kad visas mano ligos kelias buvo persmelktas nuotaikos, lyg būčiau žemė, kurioje niekas niekada neaugs. Į galvą pradėjo lįsti visokios mintys, susimąstydavau ir apie tai, ar gyvenimas ko nors vertas. Atrodė, kad visas pasaulis eina prieš mane ir už kažką baudžia. Supratau, kad negerai taip mąstyti, kad tai nėra normalu, bet negalėjau nieko padaryti“, – taip savo istoriją pradeda Edita.
Edita depresijai būdingus simptomus pajuto dar besimokydama mokykloje, o pagalbos kreipėsi tik pradėjusi savarankišką gyvenimą. 42-ejų moteris dar ir šiandien apie savo išgyvenimus kalba atsargiai: patirtis parodė, kad psichologinių sunkumų nepatyrę žmonės depresiją vertina skeptiškai.
„Prastai jaustis pradėjau besimokydama dešimtoje klasėje. Bet tada niekas apie tai nekalbėdavo. Vyravo tokia nuomonė, kad depresija – ponų liga, išsigalvojimas“, – pamena Edita. Laikui bėgant moters savijauta prastėjo: jos liga pasireiškė stipria nuotaikų kaita, savigrauža ir, galiausiai, mintimis bei aktyviais savižudybės planais. Jai tada buvo 19 metų.
Tęsinį skaitykite 2023 04 15 „Utenyje“
