Prieš kurį laiką uteniškė moteris, pasisakiusi vardą ir pavardę, bet paprašiusi viešai jų neminėti, sakė norinti susitikti ir pasikalbėti, bet būtinai kokioje nors neutralioje vietoje, kur mūsų pokalbio joks pašalinis žmogus negirdėtų. Sutikau. Susitikome. Vos pasisveikinusi moteris paprašė nekreipti dėmesio į jos išvaizdą, nes dėl alkoholiu piktnaudžiaujančio vyro šėlionių visą naktį nemiegojo. „Šitaip gyvenu jau ketvirtą dešimtmetį, – prisipažino (vadinkim ją Virginija), – bet daugiau nebegaliu. Jei neišsikalbėsiu, bus blogai.“
Drausk nedraudęs
„Ištekėjau jauna, vos aštuoniolikos. Vyras šešeriais metais vyresnis. Negaliu sakyti, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, bet pamatę vienas kitą tikrai greitai įsimylėjome. Jau tada žinojau, kad mano mylimasis išgeria, bet to nesureikšminau, tikėjau, kad meilė visagalė, todėl maniau, kad viskas pasikeis į gera, – tai Virginijos mintys. – Sakau iš karto – situacija ne tik nepasikeitė, bet kasmet blogėjo. Tie, kam apie šešiasdešimt, be abejo, prisimena, kad buvo visokiausių alkoholio pardavimo apribojimų (vienas butelis vienam žmogui, tik nuo 14 valandos ir t. t.), bet mano vyrui jie negaliojo. Kur ir kokiais būdais jis gaudavo svaigalų, nežinau. Tai buvo jo paslaptis, kurios man net labai girtas nepasakydavo.
Dabar prasidėjo tie vadinamieji „Verygos draudimai“. Na, ir kas iš to? Mano vyras kaip gėrė, taip geria. Kai jam reikia, alkoholio gauna ir sekmadieniais po 15 valandos, ir naktį, ir ryte, kol dar parduotuvės uždarytos. Ir visada tvirtina, kad įvairūs draudimai dar labiau paskatina gerti, nes „užvaldo azartas“, – gavęs nusipirkti alkoholio bet kada, jautiesi didvyriu.
Alkoholio pardavimo valandas reguliuoja kas tik netingi, didina kainas, o kokia iš to nauda? Dėl „nepardavimo valandų“ alkoholikai nejaučia jokių nepatogumų, o dėl pabrangimo kenčia šeima.
Mane supykdo ir skleidžiama informacija, jog alkoholio Lietuvoje parduodama mažiau. O kodėl gi niekas nepriskaičiuoja to alkoholio kiekio, kurį žmonės atsiveža iš Lenkijos ir įvairių Latvijos pasienio miestelių? Kadangi aš pati negeriu, tai dėl manęs alkoholio gali iš viso nebūti. O saikingai išgeriančiam, manau, tie draudimai irgi jokios reikšmės neturi: kada ateina į parduotuvę, tada ir nusiperka. Alkoholio rezervų daugelyje šeimų yra.“
Tęsinį skaitykite 2019 09 28 „Utenyje“