Rasa MILERYTĖ
„Ar pažįstat nors vieną žmogų, mirusį nuo COVID-19?“ – klausia sąmokslo teorijų šalininkas ir daro išvadą: „Aš nepažįstu, vadinasi, virusas išgalvotas.“ Sąmokslo teorija – terminas, nusakantis daugelio nelaimingų atsitikimų, blogybių ir gyvenimo blogėjimo tendencingą aiškinimą slaptų jėgų veikimu – dažniausiai vyriausybių, specialiųjų tarnybų ar slaptųjų organizacijų. Tokiomis teorijomis buvo apraizgytas ir koronavirusas, o jomis tiki net ir kai kurie Seimo nariai. Kai kurie žmonės tvirtai įsitikinę – virusas sugalvotas tam, kad būtų galima uždaryti mus namuose, kad netrukdytume įtakingiems asmenims daryti jų blogų darbų, ir jokie moksliniai įrodymai tokiems žmonėms nė motais. „Dažniausiai sąmokslo teorijomis patikima dėl saugumo poreikio, – sako psichologė Agnė Vaiciukevičienė. – Žmonės, kuriems yra sunku toleruoti nežinią, kurie atmeta mokslą ir yra linkę į priešiškumą, susikuria savo tiesą (kuri nebūtinai yra teisinga, bet padeda jaustis ramiai ir patogiai). Kai norima aiškumo ir sąžiningumo, bet jo nesulaukiama, atsiranda spraga sąmokslo teorijai.“
Šiandien jau beveik visuotinai sutariama, kad pirminis koronaviruso židinys – Kinijoje, Uhano mieste, esantis turgus. Mokslininkai spėja, jog užkratas atsirado žmogaus organizme nuo šiame turguje pardavinėjamų laukinių gyvūnų. Iki šiol nėra aišku, koks tiksliai tai buvo gyvūnas, bet biologiniai tyrimai leidžia daryti išvadą, kad tai galėtų būti skujuotis. Visgi dalis visuomenės turi kitą nuomonę. Jų manymu, virusas buvo paskleistas tyčia kaip biologinis ginklas, skirtas fiziškai pažeidžiamiausiems visuomenės nariams išnaikinti, o likusius žmones įkalinti namuose, taip esą kai kurioms institucijoms įgyjant teisę juos kontroliuoti.
Tęsinį skaitykite 2020 06 20 „Utenyje“
