Rasa MILERYTĖ
Ne visada yra galimybė vaikus iš nesaugios aplinkos apgyvendinti pas giminaičius ar kitus artimais emociniais ryšiais su vaiku susijusius asmenis. Tokiu atveju į pagalbą atskuba budintis globotojas – asmuo, kuris laikinai be tėvų globos likusį vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Ilgą laiką Utena buvo viena iš nedaugelio savivaldybių, neteikiančių šios paslaugos, bet pagaliau situacija keičiasi – mieste jau turime vieną budintį globotoją. Pasak Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorės Dianos Deveikienės ir socialinės darbuotojos, atestuotos pagal Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK), Daivos Beikuvienės, budintis globotojas gali padėti vaikui tada, kai jam labiausiai reikia pagalbos, o tapti budinčiu globotoju yra gerumo ir pilietiškumo išraiška.
Vaikus priima bet kuriuo paros metu
Kiekvienas vaikas jaučia poreikį augti šeimos aplinkoje ir užmegzti saugius emocinius ryšius su suaugusiais žmonėmis, deja, šis poreikis ne visada patenkinamas. Jei nėra giminaičių ar kitų vaikui artimų asmenų, kurie galėtų priglausti į krizę patekusį vaiką, šeimos aplinką suteikia budintys globotojai.
„Apie budintį globotoją imta kalbėti jau senokai, tačiau esama daug žmonių, kurie apie šią veiklą nėra girdėję arba girdėję, bet nelabai įsivaizduoja, kas tai, – pastebi Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė D. Deveikienė. – Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras su globėjais ir jų teikiamomis paslaugomis dirba labai glaudžiai ir labai seniai – nuo 1995 metų, kai buvo įsteigti laikinieji vaikų globos namai, kurių paskirtis ir buvo tokia, kokia šiuo metu yra budinčio globotojo.“
Tęsinį skaitykite 2020 07 04 „Utenyje“