Rasa MILERYTĖ
Šiuolaikinė mokykla – vieta, kur nebeužtenka vaikams suteikti tik konkrečių dalykinių žinių. Todėl mokyklos ieško įvairių būdų, kaip praplėsti mokymo spektrą ir padaryti ugdymą kuo įvairiapusiškesnį bei patrauklesnį. Nuo 2019 m. visoje šalyje vyksta Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas „Kokybės krepšelis“ (NR. 09.2.1-ESFA-V-719-01-0001), kurio tikslas – įgyvendinti svarbius pokyčius savivaldybėse ir mokyklose, taip pagerinant mokinių ugdymosi pasiekimus. Projekto metu 270 šalies mokyklų skirta per 30 milijonų eurų. Pirmajame projekto etape dalyvavo 180 mokyklų, o antrajame – 90. Į antrąjį etapą pateko ir Utenos Aukštakalnio progimnazija. Pasak Utenos Aukštakalnio progimnazijos direktorės Jolitos Kaziliūnės, šis projektas suteikė galimybes pasitelkti naujų ugdymo priemonių, praplėsti užklasinių veiklų spektrą, daugiau investuoti į mokytojų kompetencijų tobulinimą. „Tikslinė valstybės dotacija leidžia mokykloje kurti visapusiškesnę ugdymosi pagalbos aplinką, prasmingas mokymosi patirtis, tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir puoselėti partneryste paremtą atmosferą“, – sako direktorė. Utenoje projektas vykdomas nuo 2022 m. ir tęsis iki šių metų birželio. Plačiau apie projekto atvertas galimybes pasakoja Aukštakalnio progimnazijos direktorė J. Kaziliūnė ir pavaduotoja ugdymui „Žiburio“ skyriuje Jūratė Černiauskienė.
Dėmesys – kiekvienam mokiniui
Kaip pasakoja mokyklos direktorė, rengiant mokyklos veiklos tobulinimo planą „Kokybės krepšelio“ projektui, pirmiausia galvota ne apie tai, kokias priemones, įrangą norima mokykloje įsigyti, o kaip teikti kuo didesnę, įvairiapusiškesnę mokymosi pagalbą mokiniams, ypač pamokoje. Išsikeltas tikslas – pasiekimų gerinimas ir ugdymo proceso tobulinimas, atsižvelgiant į mokinių skirtybes ir poreikius. Todėl net 40 proc. projekto biudžeto lėšų skirta mokytojų įdarbinimui savalaikei pagalbai teikti: mokytojas konsultantas kito kolegos pamokose, klasių dalijimas į pogrupius, individualios pagalbos didinimas (papildomos konsultacijos), naujos veiklos neformaliojo švietimo pasiūloje, namų ruošos klubas ir kt.
Pasak J. Kaziliūnės, negalėtume kalbėti apie šiuolaikinę mokyklą kaip saugią ir įvairiapusę erdvę, jei joje neskirtume dėmesio visiems vaikams – ir patiriantiems mokymosi sunkumų, ir norintiems lavinti savo gebėjimus mene, projektinėse veiklose, lyderystėje. Todėl „Kokybės krepšelio“ veiklos apima įvairias sritis.
„Tikslinga ir laiku suteikiama pagalba turi reikšmingą įtaką mokinių pasiekimams, – įsitikinusi direktorė J. Kaziliūnė. – Žinoma, svarbu, kad mokytojai gebėtų atpažinti, kokios pagalbos vaikui reikia, todėl dar pernai pavasarį visiems mokyklos mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams vyko mokymai apie mokinio poreikių atpažinimą ir jo stiprybių įgalinimą, kuriuos vedė neuromokslininkė.“
Fiziškai atnaujintos progimnazijos erdvės
Mokiniai mokykloje praleidžia didžiąją dalį dienos, todėl, sako direktorė, svarbu, kad fizinės mokyklos aplinkos būtų estetiškos, baldai patogūs. Todėl Aukštakalnio progimnazija, dalyvaudama projekte „Kokybės krepšelis“, ėmėsi mokymosi aplinkų atnaujinimo. Įsigyti ergonomiški mokykliniai baldai 13 kabinetų, keli interaktyvūs ekranai, kėdės aktų salei ir kt. Pagal mokyklos veiklos tobulinimo plano priemonę „Poilsio zonos ir individualios nusiraminimo erdvės įrengimas“ 5–8 klasių mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, viename iš kabinetų įrengta specialios paskirties erdvė.
Kaip pasakojo direktorė, kabinetas pertvarkytas ir įrengtas taip, kad mokiniai, turintys elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo ir panašių sunkumų, esant reikalui galėtų nusiraminti, pailsėti, pabūti privatesnėje aplinkoje. Kabinetas įrengtas pirmame aukšte šalia socialinės pedagogės ir sveikatos priežiūros specialistės kabinetų, taigi vaikams lengviau prieinama ir šių specialisčių pagalba.
Stengiamasi atsižvelgti į visų mokinių poreikius
J. Kaziliūnė pabrėžia, kad projekto metu dėmesys skiriamas ne tik turintiems mokymosi sunkumų vaikams, bet visiems progimnazijos moksleiviams. Pavyzdžiui, pagal projektą mokyklą įsigijo kai kurias priemones ir įrangą bendriems mokyklos renginiams ir mokinių darbų viešinimui. Praturtinti pagalbos mokiniui specialistų ir gamtos mokslų kabinetai, sukurta elektroninė informavimo sistema mokyklos fojė.
Mokinių tėvus itin džiugina tai, kad mokykloje praplėsta neformalių ir popamokinių užsiėmimų pasiūla. „Pradėjome organizuoti terapinius dailės užsiėmimus – po pamokų mokiniai susirenka piešti: spalvos, skambanti rami muzika padeda atitrūkti nuo mokyklinio šurmulio ir pamiršti nerimą, – sako mokyklos vadovė. – Nepamirštas ir keramikos būrelis. Galėjome įsigyti naują spintą priemonėms susidėti ir naujų glazūrų, tai padeda mokiniams įgyvendinti savo sumanymus. Pagaliau projektas suteikia galimybę organizuoti individualias konsultacijas mokiniams ir geriau įvertinti jų asmeninius poreikis.“
Keičiasi ir „Žiburio“ skyriaus mokymosi
aplinka
Projektas „Kokybės krepšelis“ sėkmingai įgyvendinamas ir Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio“ skyriuje. Kaip pasakoja pavaduotoja ugdymui „Žiburio“ skyriuje J. Černiauskienė, skyriuje jau buvo jaučiama, kad trūksta tinkamų sąlygų pagalbos mokiniui specialistų darbui, įrangos integruotam informacinių technologijų ugdymui ir skaitmeninių išteklių naudojimui, nepakanka lėšų neformaliajam švietimui ir mokinių konsultacijoms. Įgyvendinamas projektas, sako ji, leidžia pradėti spręsti šias problemas. Kaip ir Aukštakalnio progimnazijoje, čia praplėsta neformalių veiklų pasiūla – atsirado dailės terapijos, jogos, tyliojo skaitymo, sporto užsiėmimai.
„Be minėtų užsiėmimų, pradėjo veikti pamokų ruošos klubas „Popamokinis“, kurį, pagal poreikį, lanko apie 60 „žiburiečių“. Mokytojai teikia konsultacijas mokantis lietuvių, anglų kalbų ir matematikos. Be to, antrokų ir trečiokų pamokose mokytojoms kelis kartus per savaitę talkina mokytojos konsultantės. Taip sudaroma galimybė mokiniams geriau įsigilinti į mokomąją medžiagą, pastebėti ir laiku pašalinti atsirandančias mokymosi spragas. Geriausiai šias naujoves įvertina tėvai – jie jau spėjo pamatyti, kad vaikai daugiau išmoksta ir su visai kitokiu nusiteikimu eina į mokyklą“, – džiaugiasi J. Černiauskienė.
„Žiburio“ patalpose atsirado sėdmaišių ir konstravimo kaladėlių – šios priemonės naudojamos ne tik projekte numatytų veiklų metu, bet ir visame ugdymo procese, o ypač – per pertraukas. Gražios dovanos sulaukė knygas mėgstantys „žiburiečiai“ – mokyklos bibliotekėlė papildyta naujomis vaikiškomis knygomis, tad mažieji skaitytojai gali jas skaityti ir savarankiškai, ir „Tyliojo skaitymo“ užsiėmimų metu. Pasak J. Černiauskienės, vaikai džiaugiasi, kad pradėjus lankyti naujus būrelius ir „Popamokinį“ namų ruošos klubą atsirado ir naujų draugų, lengviau išsprendžiamos mokymosi problemos, čia vaikai atsipalaiduoja, pailsi ir nusiramina.
Mokosi ir mokytojai
J. Černiauskienė svarsto, kad šiuolaikinėje mokykloje labai svarbu, jog mokytojai siektų nuolatinio tobulėjimo, įvaldytų naujas ugdymui naudingas priemones, nes mokymo kokybė priklauso ne tik nuo mokytojo turimų dalykinių žinių, bet ir nuo gebėjimo improvizuoti, pasitelkti naujoves, dėstyti mokymosi medžiagą patraukliai, integruoti dalykus tarpusavyje, dalintis gerąja patirtimi.
„Todėl 2022 m. per pavasario atostogas mūsų mokytojai dirbo, mokėsi, ruošėsi naujoms pamokoms. „Žiburio“ pradinio ugdymo skyriaus mokytojos mokykloje priėmė kolegas iš Šilutės ir Prienų, dalijosi skaitymo gebėjimų ugdymo ypatumais. Be to, pradinio ugdymo mokytojos ir pačios dalyvavo mokymuose, kaip pamokose kūrybiškai išnaudoti naujai įsigytų interaktyvių kubų „imo learn“ galimybes. Na o progimnazijos mokytojai mokėsi dirbti su interaktyviais ekranais, kurie taip pat skirti įdomesniam informacijos pateikimui“, – pašnekovė sakė neabejojanti, kad naujos mokytojų įgytos ugdymo patirtys padės mokiniams aktyviau įsitraukti į ugdymo procesą.
Ne ką mažiau dėmesio, sako pašnekovė, projekto „Kokybės krepšelis“ metu skiriama ir mokytojų bendradarbiavimo stiprinimui, tai yra sudaromos galimybės mokytojams tarpusavyje lengviau dalytis turima metodine medžiaga ir žiniomis, o šitaip ugdoma bendradarbiavimo kultūra. Šiuo metu mokytojai gilinasi į „Pamokos studijos“ metodą, kurio esmė – bendradarbiaujant komandoje išspręsti konkrečias ugdymo problemas ir įžvelgus potencialias galimybes jomis pasinaudoti.
J. Černiauskienė džiaugiasi, kad įgyvendinant projektą jau įvykdyta didelė mokyklos veiklos tobulinimo plano dalis: įsigytos ir įveiklintos numatytos priemonės, sukurtas mokytojų ir klasės vadovų medžiagos metodinis bankas, baigiami rengti mokinių integruoti projektai, mokytojai įgyvendina numatytas pagalbos priemones. Parengta ir pildoma mokinio individualios pažangos sistema leidžia stebėti ir vertinti daromą pažangą, matyti mokinius, kurių mokymosi lygis kinta. Tikimės, kad „Kokybės krepšelio“ metu inicijuotos veiklos ras tęstinumą ir ateityje – projekto metu įsigytos priemonės ir įgyvendintos naujovės, sako pašnekovė, jau neša apčiuopiamą naudą, o pasiektais rezultatais naudosis ir ateinančios kartos.
