Vytautas Kazela
Vakaruose, ypač Skandinavijoje, asmeninis asistentas – gerai žinoma ir įprasta pareigybė. Globos institucijų Švedija atsisakė 2000-aisiais. Ruošiantis tam dar 1994 m. išleistas „Paramos ir paslaugų aktas asmenims, turintiems tam tikrus funkcinius sutrikimus“ aktas. Jis garantavo juridinę teisę į asmeninį asistentą. Žmonės su negalia galėjo gyventi savuose butuose ar nedideliuose grupinio gyvenimo namuose. Ilgalaikiam globos institucijų išlaikymui skirti pinigai atiduoti asmeninio asistento paslaugai užtikrinti. Norėdamas gauti asmeninio asistento paslaugas, asmuo turi gyventi savo būste. Apsistojus grupinio gyvenimo namuose, asistento paslaugų žmogus su negalia negali gauti, nes tai traktuojama kaip maža institucija. Švedijoje yra daugiau negu 20 tūkst. neįgaliųjų, kuriems suteikiama ši paslauga, 60 tūkst. žmonių dirba asmeniniais asistentais. Tam asmuo su negalia gauna tiesiogines išmokas, priklausančias nuo paskirto darbo valandų skaičiaus. Visas lėšas žmogus su negalia gauna iš socialinio draudimo agentūros, jei paslaugų poreikis viršija 20 val. per savaitę. Valandų skaičius nustatomas kas dvejus metus.
Tęsinį skaitykite 2020 12 23 „Utenyje“
