Genovaitė ŠNUROVA
Yra sakančių, kad karantinas mažiausiai palietė nedirbančius senjorus, nes jiems nesvarbu, kelintą valandą keltis, kada eiti miegoti, išsiruošti į parduotuvę ir t. t. Jie bene labiausiai liūdėjo tik dėl to, kad bendravimo galimybė buvo sumažinta iki minimumo. Užtat dirbantieji ir besimokantys ne tik nepatogumų patyrė, bet netgi savotišką stresą išgyveno, nes vieniems reikėjo mokytis dirbti iš namų, kitiems – mokytis nuotoliniu būdu, tretiems išeiti į prastovas ar netgi sulaukti pasiūlymo atsisveikinti su darbu. Suprantama, kad tiek patiems mažiausiems, tiek gimnazijų mokiniams mokytis nuotoliniu būdu buvo neįprasta, bet įmanoma. Užtat parūpo pasidomėti, kaip karantino metu mokėsi Utenos regioninio profesinio mokymo centro moksleiviai, nes specialybės dalykų kompiuteriu, manau, išmokti neįmanoma. Apie tai savo mintimis sutiko pasidalyti šio centro direktorius Zenonas Alekna.
Pradžioje gal apie tą sumaištį, kurią išgyveno visos mokymo įstaigos, ir apie kitas aktualijas.
Karantinas, aišku, įnešė sumaišties, sujaukė nusistovėjusią tvarką, bet mūsų nesužlugdė. Tai įvyko iš dalies dėl to, kad mes jau turėjome nuotolinio mokymosi įdirbį, nes senokai vykdėme tokius projektus. Mokytojai jau mokėjo dirbti nuotoliniu būdu, dauguma mokinių – irgi. Jei būtų prireikę visko mokytis staiga, būtų buvę blogai. Žinoma, buvo problemų ir dabar. Reikėjo aprūpinti kompiuteriais kai kuriuos mokytojus ir beveik be išimties visus mokinius. O juk tie, kurie gyvena toli nuo miesto, net interneto ryšio neturėjo. Kadangi mes vykdome įvairius projektus, turime elektronines knygas, todėl mokiniai gali jas parsisiųsti ir iš jų mokytis. Ten ir filmuota medžiaga pateikta.
Tęsinį skaitykite 2020 06 27 „Utenyje“
