Aktualijos

Apie ypatingą ūkininkavimo būdą, arba kodėl būtinai reikia nusimaudyti Alaušo ežere

Ar jūs jau šiemet maudėtės ežere? Ne? O Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus jau išbandė pavasarinius malonumus ežere. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas tai padarė ne bet kur, o gražuoliame Alauše.
Tam buvo puiki proga: gegužės 15 d. prie Alaušo, poilsio ir renginių centre „Alaušo slėnis“, buvo atidarytas Lietuvos kaimo turizmo XXII sezonas. Atvykęs diena anksčiau, L. Žabaliūnas, prisiklausęs kalbų, kad Utenoje visi maudosi nuo ankstyvo pavasario, o kai kurie – ir žiemą, nenorėdamas atsilikti nuo kitų ir rausti iš gėdos, ankti ryte, saulei tekant, pūkštelėjo į Alaušo bangas. Nors tos pirmos dienos „Alaušo slėnyje“ orai labiau priminė rudenį, bet išgirdęs, kad prie Alaušo, o juoba nusimaudžius, viskas pasikeičia tik į gera, neiškentė neišbandęs šio burto. Ir ką gi, turizmo sezono atidarymo diena buvo tokia, koks turi būti visas sezonas: šilta, saulėta, šviesi, džiuginanti ir dovanojanti puikią nuotaiką bei geras emocijas.


Be abejo, šventę galima pavadinti elegantiška, nes aprangos kodas – prieškarinės Lietuvos mados. Kitaip tariant, smetoniški aprėdai. Ne be reikalo šventė buvo pavadinta „Smetonišku susiėjimu“. Elegantiškumo „Smetoniškam susiėjimui“ suteikė ir dainininkas Paulius Bagdanavičius. Jo atliekamos „Švelnumas“, Sakale, lėk“, „Kol tu šalia buvai“ ir kitos dainos jaudino, vertė susimąstyti ir smagiai ploti. P. Bagdanavičius atvažiavo į „Alaušo slėnį“… ypatingai: tokiu pat elegantišku kaip jis pats ir šventė, baltu kaip gulbė „smetonišku“ automobiliu.
Dar šventėje buvo elegantiškieji „smetoniški“ gaspadoriai, kuriais tapo Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Jūratė Brasiūnienė. E. Druskinas „ganė“ visus sveikintojus ir kalbėtojus, o J. Brasiūnienė maloniai priiminėjo svečius bei stebėjo, kad nebūtų nukrypta nuo griežtos susiėjimo darbotvarkės.
Bet nukrypta nebuvo. Vyko viskas, kas buvo suplanuota: kontaktų ir amatų mugė, konferencija „Bendradarbiavimo galimybės vietinio maisto tiekime“, sveikinimai, svečių pažintis su „Alaušo slėniu“, ekskursijos į Alaus muziejų ir po Uteną bei Utenos rajoną.
Gausiai susirinkusius svečius iš visos Lietuvos sveikino Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas L. Žabaliūnas, „Alaušo slėnio“ vadovė Asta Saržickienė, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas V. Sutkus, ministerijų, asociacijų, departamentų atstovai bei kiti svečiai.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos simbolį – Gandrą – Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas perdavė Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotojai Marijai Puč, mat kitais metais Lietuvos kaimo turizmo XXIII sezonas bus atidarytas Trakuose. O Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vėliava buvo padovanota „Alaušo slėniui“.
Utenos rajono savivaldybės meras, tardamas sveikinimo žodį, paaiškino, kas gi yra tas kaimo turizmo verslas. Pasak mero, tai toks ypatingas ūkininkavimo būdas, kai yra auginama vienintelė žemės ūkio kultūra – šašlykai, ariama valtimis, o savaitgaliais pirtelėse rūkomi ne lašiniai, o svečiai ir turistai. Šis A. Katino paaiškinimas sulaukė garsaus susirinkusiųjų juoko ir aplodismentų.
„Smetoniškame susiėjime“ akį traukė Utenos rajono tautodailininkų mugė, o nosį – Sudeikių seniūnijos darbuotojų verdama garsioji gardžioji Sudeikių žuvienė. Svečius viliojo ir UAB „Biovela“ bei UAB „Utenos mėsa“ stendas – visi norintieji galėjo paragauti kepsnių, rūkytų dešrelių ir kitų skanių gaminių. Nors gardžiosios Sudeikių žuvienės ir „Biovelos“ gaminių greit neliko, dėl to nusiminta nebuvo: vakare susiėjimo svečių laukė smagi vakaronė ir smagus pabendravimas.
Utenos rajono
savivaldybės administracija