Rasa MILERYTĖ. Senoje atokaus Mineiškiemio kaimo sodyboje, kur dar neseniai augo veik šimtametės liepos, įsikūrusi skiautininkė Danutė Blažienė sako, kad neužtenka tik svajoti, kad svajonės imtų pildytis: norint pasiekti tikslą, reikia daug ir atkakliai dirbti. Šią mintį ji įprasmina savo pačios pavyzdžiu. Po sodybos stogu moteris įgyvendina seniai gimusią svajonę – iš močiučių raštais puoštų audinių kuria dailius skiautinius, taip naujam gyvenimui prikeldama spintose ir skryniose dūlantį auksarankių lietuvių palikimą.
Kurti skiautinius – sena svajonė
Į Mineiškiemio kaimą veda vingiuotas Tauragnų kelias. Pasiekiame Kirdeikius ir toliau važiuojame pro gaivališkus nesušukuotus laukus, o D. Blažienės sodyba moja Vyčio vėliava. Šioje vasariškai vėsioje sodyboje, statytoje 1936 m., ir susitinkame pasikalbėti apie įdomią D. Blažienės veiklą. Uteniškė pasakoja esanti grynakraujė lietuvė: tėtis – aukštaitis iš Kuktiškių, mama – žemaitė nuo Plungės krašto, o pati Danutė gimė Garliavoje, bet štai jau beveik ketvirtį amžiaus gyvena Utenos krašte.
Į šį namą su vyru iš Utenos atsikėlė dėl labai praktiškų sumetimų: namuose mieste būtų buvę sudėtinga pastatyti dideles daigstymo stakles. Atlikus svarbiausius remonto darbus, iškirtus bet kada nuvirsti galinčias senas liepas, sodyboje D. Blažienė susitelkė į veiklą, apie kurią svajojo jau daug metų, – skiautinių kūrimą. „Daigsta“ – taip vadinasi jos įkurta įmonė. (Tęsinys 08 13 laikraštyje)
