Rasa MILERYTĖ
Nuo seniausių laikų žmonės linkę savo ateitį patikėti būrėjams, ateities pranašautojams ir astrologams. Apklausos rodo, kad ir šiandien net apie 30 procentų žmonių tiki horoskopais. Pasak psichologės Editos Pakalnienės, nors bendras žmonių polinkis priskirti sau universalias pozityvias savybes, kurios aprašomos horoskopuose, įrodytas moksliniais eksperimentais, žmonės vis vien kliaujasi tiek horoskopais, tiek ir būrėjais, nes jaučiasi nesaugūs, o tokiais būdais tikisi perimti gyvenimo kontrolę į savo rankas.
Įdomus eksperimentas
Žmonės nuo seno linkę tikėti tam tikra informacija, kuri esą skirta būtent jiems, nors iš tikrųjų yra labai neapibrėžta ir gali tikti labai dideliam žmonių skaičiui. Tai apima horoskopus, skaitymus iš delno, įvairius būrimus ir kai kuriuos asmenybės testus. Šį efektą galima priskirti žmogaus mąstymo šališkumams.
Tokį žmonių polinkį parodė Forerio (kitaip – Barnumo) efektas. 1948 m. mokslininkas psichologas B. Foreris atliko eksperimentą, pateikdamas studentams asmenybės testą. Kiekvienas jį atlikęs respondentas gavo išanalizuotą asmenybės portretą. „Tačiau asmenybės analizė iš tiesų nebuvo atliekama. Visi jaunuoliai gavo tą patį žmogaus charakterio bruožų įvertinimą, sudarytą iš įvairių Zodiako ženklų prognozių ir astrologijos įrašų. Vėliau eksperimento dalyviai turėjo įvertinti, kiek jiems pateikta psichologinė analizė atitinka realybę. Įdomu tai, jog apie 84 procentai eksperimento dalyvių buvo nustebę, kaip tiksliai jie apibūdinti“, – pasakoja psichologė E. Pakalnienė.
Tęsinį skaitykite 2021 05 19 „Utenyje“
