Genovaitė Šnurova
Kiek čia to ėjimo nuo mūsų laikraščio redakcijos iki uteniškių vadinamos Pieninės aikštelės, kur spalio 18–19 dienomis šurmuliavo mugė.
Ogi ir oras mugės atidarymo dieną buvo tarsi pagal užsakymą saulėtas (gal kokie korupcijos dėsniai suveikė), todėl nors kiek pajudantiems uteniškiams ir miesto svečiams tai buvo puiki proga išeiti iš namų pasižmonėti, su pažįstamais pasikalbėti ir, ką jau čia slėpsi, save parodyti…
Sutikau ir aš pažįstamų, skubančių Maironio gatve ir net galvos nepasukančių į palapinių miestelį. paklausus, kodėl jie, jei ne pirkinių, tai nors smalsumo vedami, neužsuka į mugę, atsakė daugmaž vienodai: nusibodo, nes miesto šventėje mugė, moliūgų šventėje mugė, o štai po savaitės – vėl mugė, o jose beveik be išimties prekiaujama tais pačiais daiktais.
Ilgai vaikščiojau, žiūrinėjau, kalbinau ir prekiautojus, ir smalsautojus. Kitaip ir nepavadinsi į rudenėjantį miestą išėjusiųjų, nes dauguma jų iš tikrųjų yra tik smalsautojai: pasižiūri, pakilnoja daiktą, pasikalba su pardavėju, sužino kainą ir sprunka šalin – brangu.
Tęsinį skaitykite 2019 10 23 „Utenyje“
