Genovaitė ŠNUROVA
Rodos, esu įpratusi prie netikėtų susitikimų, prie pačių keisčiausių susipažinimo būdų, prie išankstinį nusistatymą keičiančių atsitiktinumų ir kitokių iš anksto neplanuotų dalykų, bet vis tiek nustebau, kai Utenos „Senukų“ prekybos centre išvydau drabužį su užrašu „Konsultantas“ vilkintį, iš įvairių muzikinių televizijos projektų ne kartą matytą ir gerai įsidėmėtą jauną žmogų, – tai buvo daugiau negu netikėta. Kurį laiką vaikščiojau aplink jauną vyrą, apžiūrinėjau jį iš visų pusių, bet, nors dar ir abejodama tuo, ką matau, įsidrąsinau, priėjau ir tiesiai šviesiai paklausiau – ar jūs Linas Jakštys? Sulaukusi teigiamo atsakymo, jau nebeatstojau tol, kol susitariau dėl susitikimo. Nežinau, ar daug kam dar reikia aiškinti, kad L. Jakštys – labai stipraus balso savininkas, kad jis išgarsėjo ne viename muzikiniame televizijos projekte, kad bene įsimintiniausias – „Du balsai – viena širdis“, kuriame jis dainavo kartu su sese Egle Jakštyte, kad jų abiejų tėvai gyvena Daugailių seniūnijos Radeikių kaime, o pats Linas tai pasirodo Utenoje, tai vėl kažkur dingsta. Laimei, dabar būtent tas laikas, kai jis eilinį kartą „atsirado“…
Linai, man labai seniai neduoda ramybės klausimas, kodėl jūs,turėdamas tokį stiprų balsą, iki šiol nepasukote į šou verslą, nesekate sesers Eglės pėdomis, o dirbate paprastus darbus?
Daug kam atrodo, kad mano gyvenimas keistokas: tai emigruoju iš Lietuvos, tai vėl atsirandu. Apie dešimt metų taip ir važinėjau pirmyn atgal, todėl taip ir yra, kad sugrįžtu, bandau surasti save (nebūtinai muzikoje), bet vis nepavyksta, tai ir vėl išlekiu. Porą metų prasikankindavau kitoje šalyje ir vėl grįždavau.
Į kurią šalį išvykdavote?
Į Angliją, tik beveik kaskart į skirtingas vietoves.
Ten, manau, dirbdavote darbus, kurie nesusiję su muzika?
Taip. Muzika buvo pamiršta. Dirbau kaip ir visi emigrantai – paprastus darbus. Tikėjausi susitaupyti tiek, kad Lietuvoje galėčiau užsiimti muzika, įrašinėti dainas. O kai grįždavote, dalyvaudavote muzikiniuose televizijų projektuose… Taip. Dainavau Deivido Zvonkaus chore, dalyvavau projektuose „Dvi minutės šlovės“, „Lietuvos balsas“ ir kituose. Projektas „Du balsai – viena širdis“, atsiradęs po keleto metų, man pačiam paliko didžiausią įspūdį. Jame dainavausu sese Egle. Tiesa, mes buvome pavėlavę į jį užsirašyti, bet patekome visiškai atsitiktinai: kažkuri pora prieš prasidedant projektui atsisakė dalyvauti, tada priėmė mus.
Tęsinį skaitykite 2019 10 26 „Utenyje“
