Vytautas Kazela
Lietuvos ir Ukrainos istorijos sąsajos
Karas arba suartina, arba išskiria tautas. Du priešingi pavyzdžiai – Lietuva ir Vengrija. Lietuva nuo pat pirmųjų karo dienų nuosekliai rėmė ir dabar remia ukrainiečių laisvės kovą. Esame maža tauta ir negalime suteikti Ukrainai tokios pagalbos, kokią teikia Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė ar Vokietija. Tačiau Lietuvos indėlis į būsimą ukrainiečių tautos pergalę yra svarus ir vertinamas. Apie tai ne kartą yra kalbėjęs Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Lietuva priėmė šimtus ukrainiečių pabėgėlių. Man pačiam ne kartą teko kalbėtis su Ukrainos menininkais. Jie yra sakę, kad anksčiau jiems buvo įdomesnės didžiosios Europos šalys – Prancūzija, Vokietija, Kanada. Dabar jie atranda Lietuvą. Domisi jos istorija ir kultūra. O ir mūsų žmonių susidomėjimas Ukrainos istorija, kultūra ir Lietuvos bei Ukrainos istorijos sąsajomis pastebimai išaugo. Todėl manau, kad jums bus įdomu sužinoti, kad Lietuvos ir Ukrainos istorijos sąsajų galima aptikti jau nuo pat antrojo tūkstantmečio pradžios.
Ukrainiečių ir lietuvių protėvių prekybiniai ir kultūriniai santykiai plėtojosi nuo seniausių laikų. Kuriantis ankstyvosioms lietuvių ir rytų slavų valstybėms, nuolat vyko kova dėl teritorijos ir įtakos regione. 1040 m. Kijevo Rusios didysis kunigaikštis Jaroslavas Išmintingasis užpuolė lietuvių žemes, privertė lietuvius mokėti duoklę. Kijevo Rusios grėsmė skatino baltų genčių vienijimąsi. Besikurianti Lietuvos valstybė 11–13 a. iš Kijevo Rusios perėmė kunigaikščio, didžiojo kunigaikščio, bajoro, tijūno, urėdo ir kitas sąvokas.
1219 m. Haličo-Voluinės kunigaikštystė su Lietuvių žemių konfederacija sudarė Lietuvos–Voluinės sutartį, nukreiptą prieš Lenkiją. Danielius Haličietis padėjo Vaišvilkui užimti Lietuvos sostą, 1267–1269 m. Lietuvą valdė Danieliaus sūnus Švarnas. Per 14–15 a. rytų ekspansiją Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė užėmė daugelį ukrainiečių žemių (jų valdytojais tapo Gediminaičiai). 1340–1385 m. Haličo-Voluinės kunigaikštystę valdė Liubartas, prijungęs ją prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 1362 m. prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prijungta Kijevo kunigaikštystė (nuo 1325 m. ją valdė Gedimino brolis Teodoras), 1363 m. – Podolė (valdė Karijotaičiai), 14 a. antroje pusėje – Černigovo, Perejaslavo žemės. Dėl rytų slavų žemių nuolat vyko kova su Lenkija: 1349 m. (antrąkart 1387) ši užėmė Haličą, 1377 m. – Vakarų Voluinės dalį, 1395 ir 1430 m. – Vakarų Podolę. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užimtose žemėse buvo paliekama senoji vidaus tvarka ir socialinė struktūra, galiojo senoji teisė; kartu suaktyvėjo šių žemių ekonominiai ir kultūriniai ryšiai su Vakarais, daugelis miestų gavo Magdeburgo teisę.
15–16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje susiformavo ukrainiečių tauta. Po Liublino unijos (1569 m.) Kijevo, Voluinės, Braclavo (su Rytų Podole), Palenkės vaivadijos buvo jėga prijungtos prie Lenkijos. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei kariaujant su Rusija, Lenkija aneksavo Palenkę ir Ukrainą. 17 a. viduryje Ukraina tapo Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos nesutarimų priežastimi. Prieš Abiejų Tautų Respubliką sukilę B. Chmelnickio vadovaujami Ukrainos kazokai kreipėsi pagalbos į Rusijos carą. 1667 m. Andrusovo paliaubomis Abiejų Tautų Respublika pripažino Kairiakrantės Ukrainos (su Kijevu) susijungimą su Rusija. Dešiniakrantė Ukraina ir Galicija (Haličas) liko valdoma Abiejų Tautų Respublikos. 1772 m. po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Galicija buvo prijungta prie Austrijos, po antrojo padalijimo 1793 m. – Dešiniakrantė Ukraina, o po trečiojo padalijimo (1795 m.) ir Lietuva atiteko Rusijos imperijai.
1991 m. rugpjūčio 26 d. Ukraina pripažino Lietuvos, o 1991 m. gruodžio 4 d. Lietuva – Ukrainos nepriklausomybę. 1991 m. gruodžio 12 d. šalys užmezgė diplomatinius santykius.
2002 m. įsteigta Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų, o 2003 m. – Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo taryba. Veikia dvišalė (Lietuvos ir Ukrainos) ir trišalė (Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos) tarpparlamentinės asamblėjos, verslo forumai. Nuo 2009 m. Lietuva aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje. 2020 m. įsteigta regioninė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vyriausybių iniciatyva „Liublino trikampis“ siekia stiprinti šalių politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, palaiko Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą ir NATO. Lietuva nepripažįsta 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, prisijungė prie 2021 m. įkurtos Krymo platformos (Ukrainos diplomatinė iniciatyva, steigiamajame susitikime dalyvavo 44 pasaulio šalių delegacijos).
Prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje Lietuvos vadovai, valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė aktyviai palaiko Ukrainą. Iki 2022 m. rugpjūčio vidurio Lietuva suteikė Ukrainai karinės paramos (ginklų, amunicijos, karo technikos) už kelis šimtus milijonų eurų. Lietuvos vyriausybė taip pat teikia pagalbą Ukrainai gydant sužeistus karius, organizuoja jų reabilitaciją Lietuvoje. Į Lietuvą atvykstantiems karo pabėgėliams iš Ukrainos (apie 70 000 žmonių 2022 m. lapkričio viduryje) užtikrinamas apgyvendinimas, socialinės garantijos, galimybė įsidarbinti, vaikams – mokytis. Per nevyriausybinę organizaciją „Blue/Yellow“ Lietuvos gyventojai ir organizacijos paaukojo kovojančiai Ukrainai apie 40 milijonų eurų.
Jei Rusijos prezidentas nežino, kada ir kaip atsirado Ukraina, galima pasakyti, kad ukrainiečių tauta susiformavo 15-16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.
