Esu Miglė Šapokaitė. Man 17 metų. Piešiu žmonių portretus. Šis
piešimo žanras man yra pats priimtiniausias. Esu baigusi dailės mokyklą,
kurioje per 5 metus ištobulinau savo atrastą talentą piešti. Piešiu nuo
pat mažų dienų. Tėvai pasakojo, jog buvau kaprizingas, gyvenimu
nepatenkintas vaikas, todėl jie nusprendė pripirkti įvairiausių
kanceliarinių prekių ir skatinti mane piešti, vildamiesi, jog piešdama
nusiraminsiu. Taip ir buvo.
Popieriaus lape išliedavau savo
emocijas ir tapdavau truputį ramesnė. Laikui bėgant piešimas tapo mano
kasdienine veikla. Netgi savo sesės knygas ir žurnalus paversdavau
piešimo sąsiuviniais, kai ji išeidavo į mokyklą. Metams bėgant
pastebėjau, kad didžiausias polinkis piešti portretus, ir kuo
tikroviškiau. Popieriaus lape bandau pavaizduoti savo draugų, pažįstamų
ar įdomių bruožų turinčių žmonių veidus. Prie popieriaus lapo praleisti
galiu kartais netgi ir visą dieną.
Visai neseniai žmonės
susidomėjo mano darbais. Pradėjau gauti užsakymų, dėl to labai
džiaugiuosi, nes galiu šiek tiek užsidirbti iš savo labai mėgstamos
veiklos. Nesu visiškai apsisprendusi, ar ateitį siesiu su menu, nes mane
traukia dar daugybė kitų įdomių profesijų.
