2025 m. rugpjūčio 20 d. minėjome Jo Eminencijos kardinolo Vincento Sladkevičiaus 105-ąsias gimimo metines. Būtent tą dieną buvo išleista Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Irenos Andrukaitienės ir Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Parovėjos struktūrinio padalinio (filialo) vyresn. bibliotekininko Evaldo Timuko knyga „Moralinio autoriteto galia“. Tai jau antroji šių autorių knyga, skirta Jo Eminencijos atminimui. Pirmoji knyga – „Savas tarp savų“ – išėjo 2020 m. ir buvo skirta kardinolo 100-osioms gimimo metinėms.
Kalbamės apie šio kūrybinio sumanymo įgyvendinimą.
J. Em. kardinolo Vincento Sladkevičiaus paminėjimo valstybės mastu pradžių pradžia
Evaldas Timukas. Visų pirma norėčiau paaiškinti, kodėl man toks brangus kardinolo V. Sladkevičiaus atminimas ir kas įkvėpė rūpintis jo deramu įamžinimu. Kardinolo atminimo puoselėjimas mūsų šeimoje tapo gyva tradicija, perduodama iš kartos į kartą – man ją perdavė mano a. a. močiutė Irena Birutė Timukienė (Kateivaitė).
Močiutė, atitekėjusi iš Biržų rajono Tatorių kaimo į Jasiškius, o vėliau gyvenusi Nemunėlio Radviliškyje, turėjo puikų balsą ir tremtinio vyskupo buvo pakviesta giedoti naujai suburtame Nemunėlio Radviliškio Švč. M. Marijos parapijos bažnytiniame chore. Vyskupas džiaugėsi jos giedojimu ir padovanojo kryželį su Nukryžiuotuoju, prie kurio ji kas vakarą meldėsi. Šį kryželį iki šiol saugau kaip iš kartos į kartą perduodamą šeimos relikviją – gyvą atminimą, gautą iš Jo Ekscelencijos rankų.
Ši šeimos tradicija mane įkvėpė gilesniam kardinolo atminimo pažinimui – ėjau jo asmens link per žmonių prisiminimus, pasidalijimus ir paliudijimus, rinkdamas ir tvarkydamas ikonografinę bei dokumentinę medžiagą ir gilindamasis į kardinolo asmenybę per kitų žmonių patirtis. Tapo akivaizdu, kad kardinolo atmintis buvo saugoma ne tik mūsų šeimoje – daugelis jį prisiminė, turėjo ką papasakoti, o visa tai buvo verta išsaugoti, juolab kad senoji karta pamažu išeina.
Irena Andrukaitienė. Evaldas pasidalino šia idėja su manimi. Sutarėme, kad prasminga imtis šio darbo, juolab kad artėjo kardinolo jubiliejiniai metai. Pasidomėjome, kaip jie bus minimi valstybės mastu. Tuo metu viešojoje erdvėje nebuvo jokių ženklų, kad būtų rengiamasi 2020 m. valstybės mastu minėti 100-ąsias kardinolo V. Sladkevičiaus gimimo metines. Paprastai Seimas, atsižvelgdamas į valstybei svarbių įvykių, asmenybių, sukakčių atmintinus minėjimus, kasmet skelbia ateinančių kalendorinių metų nominantus. 2019 m. Seimas buvo priėmęs dešimt Nutarimų dėl atmintinų paminėjimų 2020 m., bet tarp jų nebuvo Lietuvai svarbios asmenybės – kardinolo V. Sladkevičiaus – metų.
Evaldas. Manydamas, kad kardinolo V. Sladkevičiaus atminimas turėtų būti deramai paminėtas, 2019 m. pabaigoje raštu kreipiausi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranskietį siūlydamas 2020 metus paskelbti kardinolo V. Sladkevičiaus metais. Man buvo padėkota už pasiūlymą ir informuota, kad siūlymas persiųstas Seimo Švietimo ir mokslo komitetui. Iš ten gavau atsakymą, kad mano siūlymas būtų svarstytinas, jeigu būtų pateiktas anksčiau. Tada beliko kreiptis į tuometinį Seimo narį biržietį Viktorą Rinkevičių. Esu dėkingas Seimo nariui V. Rinkevičiui, kuris nepamiršo mano kreipimosi.
Irena. Taigi tik po to, kai buvo viešai iškeltas šios išskirtinės asmenybės atmintinų jubiliejinių metų paminėjimo klausimas, 2020 m. viduryje Seimas nutarė paskelbti 2021 m. kardinolo V. Sladkevičiaus metais. Deja, jau praėjus jubiliejui. Nors, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad.
Nuoširdūs Biržų krašto žmonių prisiminimai apie vyskupą, tremtinį V. Sladkevičių
Evaldas. O mes tęsėme pradėtą darbą. Biržų krašto žmonės, puoselėdami čia gyvenusio Šventosios Romos katalikų bažnyčios kardinolo V. Sladkevičiaus atminimą, rengėsi Jo Eminencijos 100-osioms gimimo metinėms. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka kartu su Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos muziejaus „Šiaurinė santaka“ bendruomene parengė projektą „Pakelsiu viską aš, jei būsi su manimi ir Tu!“ Ir nors projektas negavo Lietuvos kultūros tarybos finansavimo, kardinolo V. Sladkevičiaus jubiliejus buvo įamžintas knyga „Savas tarp savų“, parengta remiantis jį pažinojusių Biržų krašto žmonių ir su juo bendravusių dvasininkų atsiminimais ir išleista asmeninėmis lėšomis. Memorialinė medžiaga knygai surinkta per palyginti trumpą laikotarpį – nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. birželio.
Irena. Man teko pirmai skaityti ir rengti spaudai Biržų krašto žmonių paprastai, nuoširdžiai papasakotus prisiminimus apie vyskupą, tremtinį V. Sladkevičių. Knygoje publikuoti žmonių pasakojimai redaguoti minimaliai. Mums rūpėjo autentika – ne suliteratūrinti, o gyvi jį pažinojusių, su juo bendravusių žmonių įspūdžiai, paliudijimai, stengėmės išlaikyti pasakotojo kalbėjimo stilių, intonacijas, žodyną.
Evaldas. Knyga iliustruota iki tol niekur nepublikuotais vyskupo tremties laikotarpio dokumentais ir ikonografine medžiaga. Ji saugoma Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos muziejaus, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ fonduose, atsiminimų autorių ir knygos rengėjų asmeniniuose archyvuose.
Irena. Aš nebuvau pažįstama su Jo Eminencija, bet skaitant knygos rankraštį įvyko savotiška magija – žmonių paliudijimai tokie autentiški, kad sukūrė labai gyvą, išraiškingą, tikrovišką Vyskupo portretą. Tą įspūdį norėjosi išsaugoti, todėl knygoje atsirado straipsnis „Moralinio autoriteto galia“, kuriame iš Biržų krašto žmonių prisiminimų mozaikos pabandžiau atkurti kolektyvinį Vyskupo portretą.
Kardinolo V. Sladkevičiaus atminimui skirta paroda ir memorialiniai ženklai
Evaldas. Knyga „Savas tarp savų“ biržiečiams buvo pristatyta rugpjūčio 22 d. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje. Knygos pristatymo metu veikė dokumentinė paroda „Padaryk mane gerumo ženklu“, kurioje reikšminga vieta skirta ir kardinolo V. Sladkevičiaus tarnystei Biržų krašte.
Irena Parodos idėja priklauso Utenos kultūros centrui, tačiau koordinuoti parodos rengimą teko man. Ikonografinę medžiagą iš gausaus savo asmeninio archyvo pateikė Evaldas, dalį iliustracijų gavau iš įvairių atminties institucijų – kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinio buto – muziejaus Kaune, Biržų „Sėlos“ muziejaus, Molėtų krašto muziejaus. Rengdama parodos tekstinę dalį, rėmiausi paties kardinolo skriptais, Irenos Petraitienės, Gailutės Jankauskienės ir Jolantos Kryževičienės knygų fragmentais, Biržų krašto žmonių prisiminimais. Parodos dizainą kūrė Utenos kultūros centro dailininkė-maketuotoja Vida Navikienė. Paroda 2020 m. vasarą buvo atidaryta Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje, po to pristatyta Lietuvos Respublikos Seime. Kardinolui V. Sladkevičiui skirta paroda išlieka aktuali ir dabar – ji keliauja po Lietuvą iki šiol: minint kardinolo 105-ąsias gimimo metines paroda buvo eksponuota Birštono Antano Paduviečio bažnyčioje, Birštono sakraliniame muziejuje, o vėliau – Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje, Utenos r. Pakalnių Švč. Trejybės ir Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčiose, Biržų kultūros centre.
Evaldas. Vyskupo V. Sladkevičiaus tremties metų atminimas buvo įamžintas ne tik knyga „Savas tarp savų“, bet ir memorialiniais ženklais. 2020 m. rugpjūčio 22 d. Nemunėlio Radviliškyje, buvusios klebonijos vietoje, šakoto ąžuolo pavėsyje, žmonių aukomis pastatytas koplytstulpis su Rūpintojėliu, skirtas Ganytojo atminimui, o rugpjūčio 23 d. Pabiržėje atidengta lenta, pažyminti vyskupo V. Sladkevičiaus tarnystės metus. Abu šiuos atminimo ženklus sukūrė vabalninkietis tautodailininkas Vidas Jatulevičius.
Vyskupas V. Sladkevičius – pogrindinio Katalikų Bažnyčios leidinio krikštatėvis
Irena Verta prisiminti, kad būtent vyskupas V. Sladkevičius tremties metais pritarė jį slapta aplankiusio kunigo S. Tamkevičiaus idėjai leisti pogrindinį Katalikų Bažnyčios leidinį ir tapo leidinio krikštatėviu, pasiūlęs jam pavadinimą.
Evaldas. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais. Susipažinęs su Lietuvos Vyriausybės parengtais šių metų minėjimo planais, atkreipiau dėmesį, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras numatė pastatyti atminimo lentas Kronikos spausdinimo, rengimo ir platinimo vietose, tačiau šiame sąraše nebuvo Nemunėlio Radviliškio – vietos, kur gimė pats leidinio pavadinimas.
Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorės vardu kreipiausi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Atsakymas buvo gautas netrukus – patvirtinta, kad atminimo lenta bus pastatyta ir Nemunėlio Radviliškyje. Nors procesas užtruko beveik metus, rezultatas pasiektas: 2023 m. kovo 26 d. ant Nemunėlio Radviliškio katalikų bažnyčios fasado buvo atidengta ir pašventinta atminimo lenta, skelbianti, jog būtent čia 1972 m. vasario 17 d. vyskupas tremtinys Vincentas Sladkevičius palaimino pogrindinį katalikų leidinį ir pavadino jį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“.
Irena. Prasminga, kai tokie reikšmingi atminties ženklai atsiranda Biržų krašto vietovėse, susijusiose su kardinolo asmeniu. O tai, kad privačios iniciatyvos dėka sutelktos miestelių bendruomenės imasi įgyvendinti tokius projektus, liudija apie kultūros ir istorinės savimonės lauko plėtrą.
Knyga „Moralinio autoriteto galia“ – unikalios informacijos šaltinis ir gairės ateičiai
Evaldas. Pirmojoje knygoje apsiribota tremties laikotarpiu ir vietos žmonių prisiminimais. Šaltinių publikacijų ciklo tęsinyje – knygoje „Moralinio autoriteto galia“, išleistoje 2025 m. rugpjūčio 20 d., minint kardinolo 105-ąsias gimimo metines, jo asmenybės šviesa atskleidžiama gerokai platesniame kontekste. Memuariniai paliudijimai apima ne tik Biržų kraštą, bet ir visą Lietuvą, leidžia suvokti kardinolo vaidmenį šalies dvasinės kultūros raidoje ir jo istorinę svarbą.
Irena. Antroji knyga apima išskirtinius ir V. Sladkevičiaus, ir Lietuvos gyvenimo įvykius: 1988 m. gegužės 29 d. Popiežius Jonas Paulius II vyskupą V. Sladkevičių pakelia kardinolu, po kelių dienų Vilniuje įkuriama Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė – gimsta Lietuvos Sąjūdis, netrukus ateina Kovo 11-oji, po metų okupacinė kariuomenė sukelia Sausio 13-osios tragediją. Tai ribinės situacijos ir žmogaus, ir valstybės gyvenime. Ir jose kardinolas V. Sladkevičius atsiskleidžia kaip tvirtas dvasinis Lietuvos lyderis. Šioje knygoje išsiplėtęs ir kardinolą prisimenančiųjų ratas skaitytojui leidžia pažvelgti į dar nežinotus Jo Eminencijos gyvenimo epizodus, atveria naujus arba patvirtino jau žinomus jo asmenybės bruožus.
Evaldas. Per penkerius metus nuo pirmosios mūsų knygos apie kardinolą pasirodymo, buvo sukaupta daug naujos vertingos dokumentinės ir ikonografinės medžiagos. Dalis jos įsigyta socialinio tinklo „Facebook“ aukcionų grupėse ir iš privačių asmenų, kita dalis gauta dovanų, o dar kita saugoma kardinolą asmeniškai pažinojusių žmonių, pasidalijusių prisiminimais apie jį, asmeniniuose archyvuose. Knygoje taip pat panaudoti reikšmingi šaltiniai iš Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos, Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos Nemunėlio Radviliškio pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcio centro muziejaus „Šiaurinė santaka“ bei Birštono sakralinio muziejaus fondų.
Irena. Šioje knygoje rūpėjo giliau pažvelgti į kardinolo misiją Lietuvai svarbių XX amžiaus pabaigos esminių politinių virsmų sankirtoje. Nagrinėdama archyvinę to laikotarpio medžiagą, esančią įvairiose valstybinėse atminties institucijose, atkreipiau dėmesį į išskirtinį kardinolo V. Sladkevičius vaidmenį: kardinolo statusas jam leido tapti pirmuoju Lietuvos Nepriklausomybės bylos ambasadoriumi užsienyje, aktyviu atgimstančios Lietuvos visuomeninių procesų dalyviu ir rūpestingu pirmųjų nepriklausomos Lietuvos žingsnių sergėtoju ir globėju. Šį reikšmingą, intensyvų Lietuvos visuomeninio gyvenimo etapą ir kardinolo V. Sladkevičiaus sąsajas su juo aptariau knygoje publikuojamame straipsnyje „Moralinio autoriteto misija“.
Evaldas. Vienas iš knygos unikalumų – pirmą kartą publikuojami kardinolo V. Sladkevičiaus artimųjų prisiminimai, o gausi originali ikonografinė medžiaga, dovanota Jo Eminencijos dukterėčios Janės Lukavičienės (Sladkevičiūtės), praturtina mūsų pažinimą apie kardinolo asmenybę, jo aplinką ir šeimą, atskleidžiant širdies šilumą, kurią jis skleidė tiek bendruomenėje, tiek šeimos rate.
Irena. Nuoširdus bendravimas su kardinolo giminėmis, užsimezgęs rengiant šią knygą, visokeriopas mūsų darbo palaikymas yra labai svarbus – tai mus sustiprina ir skatina tolimesniems žingsniams.
Evaldas. 2025 m. spalio 30 d., minint Jo Eminencijos kardinolo V. Sladkevičiaus 105-ąsias gimimo metines ir 25-ąsias mirties metines, Biržų rajono savivaldybės Taryba suteikė jam Biržų rajono Garbės piliečio vardą. Šis garbingas titulas skirtas už iškilią dvasinę tarnystę, tautos moralinio atgimimo puoselėjimą bei reikšmingą indėlį į Biržų krašto dvasinį ir kultūrinį gyvenimą.
Iniciatyvą suteikti Garbės piliečio vardą parodė Nemunėlio Radviliškio bendruomenė, atstovaujama šių eilučių autoriaus, o rekomendacijas pateikė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė I. Andrukaitienė ir Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla. Nors svarstymų pradžioje atsiskleidė nuomonių įvairovė, jautėsi net tam tikras skepticizmas, bet galiausiai Biržų rajono savivaldybės taryba šį teikimą priėmė vienbalsiai, taip aiškiai išreikšdama savo vertybinę poziciją.
Pagarbaus politikų dėmesio sulaukė Jo Eminencijos kardinolo asmenybės pristatymas, kuris, tikėtina, ne vienam tarybos nariui padėjo naujai pažvelgti į Garbės piliečio vardą pelniusio žmogaus gyvenimą ir tarnystę ne tik Biržų kraštui, bet ir visai Lietuvai.
Irena. Mums, kaip kardinolo V. Sladkevičiaus biografijos dokumentuotojams, rūpi ir toliau tęsti kardinolo dvasinės misijos liudijimų paieškas, galinčias dar plačiau atverti Jo Eminencijos – aukšto Bažnyčios hierarcho ir Nepriklausomos Lietuvos piliečio – asmenybės gelmes ir dvasinės lyderystės ženklus.
