Planuojate įmonės reorganizaciją ir turite klausimų dėl pelno mokesčio? Svarstote turto ar veiklos perleidimą, bet nežinote, kaip tai gali būti apmokestinta? Rūpi gyventojų pajamų mokesčio klausimai, nes esate struktūriniuose pertvarkymuose dalyvaujančių įmonių akcininkai (fiziniai asmenys)? O gal nesate tikri, ar tam tikros išlaidos gali būti pripažintos leidžiamais atskaitymais? Atsakymų į panašius mokestinius klausimus galima teirautis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), primena advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė Marija Jankauskienė.
Skirtinga teisinė galia – kodėl tai svarbu?
Tačiau svarbu suprasti – VMI atsakymai mokestiniais klausimais gali turėti skirtingą teisinę galią.Priklausomai nuo situacijos, galite prašyti individualios konsultacijos arba įpareigojančio sprendimo (angl. Binding ruling). Tokias teisines priemones numato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas. Skirtumas tarp šių mokestinių instrumentų esminis: vienas (konsultacija) – tai tik VMI nuomonė dėl teisės aktų taikymo, o kitas – VMI vienašalis ir išankstinis įsipareigojimas 5 metų laikotarpiu nekeisti savo pozicijos, išdėstytos sprendime. Tad kada rinktis vieną, o kada – kitą?
Individuali konsultacija – tik rekomendacija
Individualūs išaiškinimai (konsultacijos) – tai VMI pateikiami atsakymai mokesčių mokėtojams dėl mokesčių teisės aktų taikymo. Šie išaiškinimai yra rekomendacinio pobūdžio, jie nėra privalomi nei mokesčių mokėtojui, nei pačiam mokesčių administratoriui. Todėl, jei patikrinimo metu mokesčių administratorius nuspręs, kad VMI konsultacijoje pateikta nuomonė dėl mokesčių įstatymų taikymo yra klaidinga (netinkamai įvertinus turinį), mokesčiai bus apskaičiuojami pagal bendrąsias mokesčių teisės nuostatas. Tokiu atveju mokesčių mokėtojas gali būti atleistas tik nuo sankcijų – delspinigių ir baudų.
Įpareigojantis sprendimas – mokestinė apsauga 5 metams
Įpareigojantis sprendimas – tai VMI išankstinis įsipareigojimas dėl mokesčių mokėtojo ateityje planuojamo įvykdyti sandorio ir / ar ūkinės operacijos (jų grupės), kuris įforminamas sprendimu ir formuluojamas kaip pritarimas ar nepritarimasmokesčių mokėtojo nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui.
Tai reiškia, kad, skirtingai nei individualiame išaiškinime, įpareigojančiame sprendime mokesčių administratorius neteikia konsultacijos, kaip turėtų būti kvalifikuojamas būsimasis sandoris apmokestinimo tikslais. Įpareigojančiu sprendimu vertinama, ar pagrįstas mokesčių mokėtojo siūlomas mokesčių teisės aktų nuostatų taikymas.
Kas svarbu? Priėmus teigiamą įpareigojantį sprendimą, mokesčių mokėtojas įgyja 5 metų mokestinę apsaugą – VMI įsipareigoja taikyti tokį mokestinių pasekmių interpretavimą dėl konkrečių sandorių, kaip apibrėžta įpareigojančiame sprendime.
Tokiu būdu mokesčių mokėtojas gali būti tikras, kad dėl būsimo sandorio (pvz., kontrolės veiksmų metu) neatsiras nenumatytų mokestinių pasekmių – papildomai mokėtinų mokesčių, delspinigių ar baudų, išskyrus tam tikras išimtis, kurias aptarsime vėliau.
Jei VMI nusprendžia, kad mokėtojo nurodytas teisės normų taikymas yra nepagrįstas ar prieštarauja įstatymams, tarptautiniams teisės aktams ar teismų praktikai – sprendimas bus neigiamas. Taip pat svarbu pažymėti, kad įpareigojantis sprendimas nėra išduodamas dėl mokesčio dydžio.
Kada verta kreiptis dėl įpareigojančio sprendimo?
Nors po 2019 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo į VMI dėl įpareigojančio sprendimo galima kreiptis visais mokestiniais klausimais (jei jie susiję su būsimo sandorio apmokestinimu), atsižvelgiant į šio instituto pobūdį ir paskirtį, praktikoje tai tikslinga daryti sudėtingais, teisiškai neapibrėžtais ar diskutuotinais atvejais.
Tokiais atvejais, kai mokestinis reguliavimas nėra aiškus arba kyla abejonių dėl jo taikymo konkrečiai situacijai (pvz., naujam veiklos modeliui ar sandorio struktūrai), įpareigojantis sprendimas padeda iš anksto suderinti mokesčių mokėtojo ir administratoriaus pozicijas. Ypač kai klausimas nėra aptartas mokesčių teisės aktų komentaruose ar nėra suformuotos aktualios teismų praktikos.
Sprendžiant tokius klausimus, tiek VMI, tiek mokesčių mokėtojas gali inicijuoti susitikimą dar prašymo nagrinėjimo stadijoje.
VMI sprendimai nėra absoliutūs
Vis dėlto svarbu suprasti, kad įpareigojantis (teigiamas) sprendimas nėra absoliutus. Jis nebus taikomas (negalios) tuo atveju, jei:
- mokesčių mokėtojas pateikė neteisingą, netikslią ar neišsamią informaciją apie būsimą sandorį;
- faktinės sandorio aplinkybės neatitinka tų, kurios buvo nurodytos prašyme arba nustatytos mokestinio patikrinimo metu;
- kontrolės veiksmų metu nustatoma, kad sandorio tikslas buvo mokestinės naudos siekimas.
Todėl, siekiant išlaikyti įpareigojančio sprendimo galią ir taikymą, itin svarbu neatsitraukti nuo faktinių aplinkybių, kurios buvo nurodytos prašyme. Jei šios aplinkybės pasikeičia, apie tai būtina informuoti VMI, kad ji galėtų įvertinti sprendimo tolesnio taikymo pagrįstumą.
Tad kada kurį variantą reikia rinktis?
Tiek individualūs išaiškinimai, tiek įpareigojantys sprendimai gali būti išduodami visiems mokesčių mokėtojams – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims – visais mokestiniais klausimais.
Tačiau yra esminis skirtumas dėl taikymo laiko:
- Įpareigojantys sprendimai išduodami tik dėl sandorių, ūkinių operacijų ar jų grupių, kurie dar neįvykę – t. y. išduodami tik perspektyviai planuojamų atlikti sandorių atžvilgiu.
- Individualūs išaiškinimai (konsultacijos) gali būti teikiami tiek dėl jau įvykusių, tiek dėl planuojamų sandorių.
Mokestinis įpareigojimas / garantija
Nė vienas iš šių instrumentų nėra privalomas mokesčių mokėtojui – jis gali nesivadovauti nei individualiu išaiškinimu, nei įpareigojančiu sprendimu, jei su jais nesutinka.
Tačiau skirtumas slypi jų privalomume VMI atžvilgiu:
- Įpareigojantis sprendimas yra privalomas VMI. Tai reiškia, kad VMI, sutikusi su mokesčių mokėtojo nurodytu teisės aktų taikymu, įsipareigoja nekeisti savo pozicijos vėlesnių kontrolės veiksmų metu dėl tų pačių sandorių.
- Individuali konsultacija nėra VMI saistanti. Jei kontrolės veiksmų metu paaiškėja, kad konsultacija buvo klaidinga, mokesčiai bus perskaičiuoti pagal bendrąją tvarką, tačiau mokesčių mokėtojas galėtų būti atleistas nuo sankcijų (delspinigių ir baudų).
Taigi, įpareigojantis sprendimas suteikia realią mokestinę apsaugą ir reikšmingai sumažina potencialių ginčų ar teisminių procesų riziką. Individualus išaiškinimas tokios garantijos nesuteikia.
Reikalinga informacija
Prašant įpareigojančio sprendimo, būtina pateikti labai išsamų būsimo sandorio faktinių aplinkybių aprašymą:
- nurodyti sandorio tikslą, šalis, jų tarpusavio ryšį, ekonominį pagrindimą;
- pridėti pagrindžiančius dokumentus (pvz., preliminarias sutartis, ketinimų protokolus, projektus, oficialius raštus su būsimomis sandorio šalimis ir pan.);
- prašymas turi būti pateiktas pagal VMI patvirtintą formą;
- kreipiantis dėl individualios konsultacijos, pakanka bendro situacijos aprašymo su prašymu paaiškinti atitinkamų mokestinių prievolių taikymą.
Tiek įpareigojantys sprendimai, tiek individualūs išaiškinimai yra naudingi instrumentai mokesčių mokėtojams, siekiantiems aiškumo dėl mokestinių prievolių. Tačiau dėl skirtingos teisinės galios ir taikymo ribų svarbu pasirinkti tinkamą priemonę pagal konkrečią situaciją.
Jei kyla mokestinis neapibrėžtumas ar netikrumas – ypač tais atvejais, kai planuojamas sandoris yra netipinis, sudėtingas, tarpvalstybinis ar didelės vertės – rekomenduojama kreiptis dėl įpareigojančio sprendimo. Šis sprendimas padeda užsitikrinti, kad VMI mokestinė pozicija dėl konkretaus sandorio ateityje nesikeis.
Įpareigojantis sprendimas ypač naudingas, kai:
- planuojami įmonių grupės pertvarkymai (reorganizavimai, veiklų skaidymai, perleidimo operacijos, akcijų mainai),
- sandoris peržengia vienos valstybės ribas,
- sandoris yra kompleksiškas ir gali turėti mokestinių pasekmių ne tik juridiniams vienetams, bet ir fiziniams asmenims (pvz., akcininkams),
- keliami specifiniai klausimai, susiję su palūkanų sąnaudomis (plonos kapitalizacijos ar mokestinės tvarkos neatitikimų taisyklių taikymu), prestižo amortizacijos sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams ir pan.
Tuo tarpu, kai siekiama tiesiog išsiaiškinti bendro pobūdžio mokesčių teisės aktų taikymą, tačiau nesprendžiamas konkretus būsimas sandoris ar struktūra, pakanka individualaus išaiškinimo. Jis padeda suprasti taikytinas taisykles, bet nesuteikia formalios mokestinės garantijos.
