Rankų ar kojų tirpimas, skausmas, deginimas, raumenų silpnumas, pakitusi eisena – simptomai, kuriuos daugelis linkę priskirti nuovargiui ar laikiniems negalavimams. Vis dėlto tokie požymiai gali rodyti periferinės nervų sistemos, neuroraumeninius pažeidimus, kurie ilgainiui progresuoja ir gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų. Tokiais atvejais vien klinikinio įvertinimo dažnai nepakanka – tikslią priežastį padeda nustatyti elektroneuromiografijos (ENMG) tyrimas, apie kurį plačiau pasakoja tyrimą atliekanti Klaipėdos diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Vaiva Strupinskienė ir centro gydytoja neurologė Irena Virketienė.
Elektroneuromiografija laikoma pagrindiniu funkciniu metodu, padedančiu diferencijuoti periferinės nervų sistemos ir raumenų ligas. Kaip aiškina gydytoja neurologė Irena Virketienė, šis tyrimas skiriamas tuomet, kai reikia nustatyti, kas sukelia paciento patiriamus simptomus – ar jie susiję su nervų šaknelėmis, periferiniais nervais ar jų rezginiais, o gal problema slypi nervo ir raumens jungtyje ar pačiame raumenyje.
Dėl sudėtingos nervų sistemos sandaros panašūs simptomai gali būti susiję su skirtingomis patologijomis, kurių gydymo taktika ir prognozė skiriasi. Be to, neretai vienu metu nustatomos kelios simptomus lemiančios priežastys.
„Apie periferinių nervų, neuroraumeninės jungties ir raumenų pažeidimą signalizuoja progresuojantis raumenų silpnumas ir jų nykimas, kartais lydimas smulkių raumenų trūkčiojimų po oda. Tokiais atvejais žmogus pastebi, kad silpnėja jėga, darosi sudėtingiau atlikti kasdienius darbus ar lipti laiptais. Ne mažiau svarbūs ir jutimo sutrikimai – tirpimas, gėlimas, deginimas, šalimo pojūtis, „skruzdėlyčių bėgiojimas“ ar „adatėlių badymas“, dažniausiai prasidedantys pėdų ar rankų pirštų galiukuose ir plintantys aukštyn. Kartais simptomai būna asimetriniai, pavyzdžiui, tirpsta tik viena ranka ar keli pirštai, atsiranda skausmingi „elektriniai“ dūriai, verčiantys keisti rankos padėtį ar ją purtyti. Neuroraumeninės jungties sutrikimų atvejais svarbūs ir tokie požymiai kaip akių vokų nusileidimas, jų silpnumas, dvejinimasis akyse, kalbos pakitimai, springimas ar progresuojantis dusulys“, – teigia gydytoja neurologė.
Svarbus kompleksinis vertinimas
Pasak I. Virketienės, siekiant išsiaiškinti priežastį ir parinkti tinkamą gydymą, svarbu vertinti ne tik pačius simptomus, bet ir jų atsiradimo aplinkybes bei ligos eigą. Taip pat reikšminga paveldimumo anamnezė bei persirgtos ligos, ypač virusinės infekcijos per pastarąsias savaites, kurios gali turėti įtakos nervų sistemos pažeidimams.
„Periferinių nervų pažeidimų rizika didėja sergant cukriniu diabetu, inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumu, skydliaukės sutrikimais, taip pat kai kuriomis reumatologinėmis ar onkologinėmis ligomis. Įtakos gali turėti ir piktnaudžiavimas alkoholiu, toksinių medžiagų poveikis, tam tikrų vaistų vartojimas ar vitaminų, ypač B grupės, trūkumas. Pasikartojantys judesiai ar ilgalaikės apkrovos gali lemti nervų užspaudimą jų eigoje, ypač anatomiškai siauresnėse vietose. Vienas dažniausių pavyzdžių yra riešo kanalo sindromas, kuris, laiku nediagnozuotas, gali sukelti nuolatinį skausmą, tirpimą ir plaštakos silpnumą“, – pasakoja gydytoja neurologė.
Specialistė pratęsia, kad simptomai dažnai persidengia, todėl vien klinikinio įvertinimo nepakanka, svarbus išsamesnis ištyrimas. ENMG tyrimas leidžia tiksliai nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamą gydymo būdą.
Kaip atliekamas tyrimas?
Gydytoja neurologė Vaiva Strupinskienė, pirmoji Vakarų Lietuvoje pradėjusi atlikti tyrimą daugiau nei prieš 20 metų, teigia, kad ENMG yra itin jautrus ir leidžia aptikti nervų sistemos pakitimus dar ankstyvoje stadijoje, kartais net tuomet, kai pacientas simptomų beveik nejaučia.
„Tyrimo metu gydytojas neurologas vertina tiriamo nervo funkcinę būklę, pažaidos vietą, ligos stadiją bei pažeidimo pobūdį – ar pažeistas nervo apvalkalas, ar jo skaidulos, ar abi šios struktūros. Nuo to priklauso diagnozė, ligos stadija ir parenkama gydymo taktika. Tyrimas taip pat leidžia nustatyti, ar pažeistas pats nervas, ar nervinė šaknelė – tai skirtingos periferinės nervų sistemos struktūros, nors klinikiniai simptomai dažnai būna labai panašūs“, – aiškina V. Strupinskienė.
