Seimas priėmė Prezidento inicijuotą Farmacijos įstatymo projektą, kuriuo šalies vadovas siekė pakeisti Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudėties sudarymo principus. Naujoji tvarka užtikrins, kad komisijos priimami sprendimai būtų labiau orientuoti į paciento poreikius, skaidresni ir paremti ekspertų nuomone.
Priimtas įstatymas numato pareigą Sveikatos apsaugos ministerijai į komisiją įtraukti papildomai du asmens sveikatos priežiūros specialistus, dirbančius universiteto ligoninėse bei turinčius specialių žinių labai retų ir sunkių ligų gydyme ar susijusiose srityse, taip pat du pacientų organizacijų atstovus. Dėl šių pakeitimų komisijos narių skaičius padidėtų nuo šiuo metu esančių penkių iki devynių narių.
Labai retų ligų gydymas gali būti brangus ir sudėtingas, todėl pacientams dažnai kyla sunkumų gaunant reikiamą gydymą, prieigą prie inovatyvių vaistų. Prezidento nuomone, pakeitimai padės priimti objektyvesnius sprendimus pacientų naudai – išvengiant vis dar gajų argumentų, jog retų ligų gydymas „neapsimoka“ ar „per brangus“. Pasak šalies vadovo, įtraukus daugiau specialistų ir pacientų atstovų į komisiją, užtikrinsime, kad sprendimai dėl gydymo išlaidų kompensavimo būtų priimami atsižvelgiant į pacientų poreikius ir ekspertų nuomonę.
Įstatymu taip pat numatoma, kad komisijos posėdyje, prieš priimant sprendimą, turi būti sudarytos galimybės dalyvauti ir pateikti savo paaiškinimus pacientą gydančiam atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistui.
Prašymą dėl labai retos būklės gydymo išlaidų kompensavimo komisijai galės pateikti ne tik gydanti atitinkamos srities tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, bet ir įstaigos įgaliotas pacientą gydantis sveikatos priežiūros specialistas. Komisija įpareigojama sprendimą pateikti ne tik gydymo įstaigai, kaip iki šiol, bet ir pacientui.
Be to, nuo šiol įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu nustatoma, kas yra skubus atvejis. Prezidentas tikisi, kad būtent įstatymu apibrėžus skubų atvejį, atsiras galimybė pagreitinti procesą, kai paciento gyvybei dėl progresuojančios ligos yra iškilęs realus pavojus. Skubaus atvejo apibrėžtis gali būti aktuali ir sprendžiant ginčus.
Šalies vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybė turi garantuoti ne tik į pacientų poreikius orientuotus ir ekspertų nuomone pagrįstus sprendimus, bet ir turi būti aiškus strateginis apsisprendimas ir politinė valia rasti reikiamą finansavimą didesniam gydymo prieinamumui. Tokia Prezidento pozicija buvo išsakyta priimto įstatymo svarstymo Seime metu, taip pat atkreiptas Seimo narių ir Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesys dėl cistinės fibrozės gydymo situacijos.
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija jau apsisprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą. Šalies vadovas ragina Vyriausybę žengti ir paskutinį, nuo politinės valios priklausantį, žingsnį, pasielgti kaip civilizuotai vakarietiškai valstybei ir skirti lėšų cistinės fibrozės gydymo kompensavimui: „Lietuvos valstybei svarbus kiekvienas žmogus, todėl privalome tinkamai finansuoti ir labai retų bei retų ligų gydymą.“
—
